14. Kokius išvardintumėt pagrindinius mikčiojimo ir greitakalbystės skirtumus?
Psichologinės problemos (baimė kalbėti)
Mikčiojantis supranta savo problemą, o greitakalbis nesupranta,
Mikčiojimas nėra pastovus sutrikimas, priklauso nuo bendravimo situacijos, sudėtingumo, o greitakalbystė - tokiu greitu tempu kalba pastoviai
Vaikas, kuris mikčioja, supranta savo problemą. Vaikas, kuris greitai kalba, nesupranta savo sutrikimo. Greitakalbystė pasireiškia greitu kalbėjimo tempu, o mikčiojimas užsikirtimais, pauzėmis, garsų pakartojimu ar tęsimu. Ne visi mikčiojantys vaikai greitai kalba, jiems dažnai gali būti būdingas ir normalus kalbėjimo tempas. Greitakalbystei būdingas greitas kalbėjimo tempas.
greitakalbiai savo bėdos nepripazįsta, o mikčiojantys pripažįsta
Greitakalbyste - greitai kalba bet neuzsikerta.
Mikcioantysis pergyvena del savo problemos, greitakalbis nepergyvena.
Mikciojantysis daug galvoja, kartais per daug taip sau kenkdamas, nes nyksta spontaniskas automatiskas kalbejimas, tuo tarpu greitakalbio mintys sokineja, mastymas nenuoseklus, ir pan.
Greitakalbiai kalba greitai ir ,,neužsikirsdami".
Greitakalbystė, kai reikia lėtinti kalbėjimo tempą, kad greitai nekalbėtų. O mikčiojimas, kai reikia kalbėti šnabždesiu, pereinant prie kartojamosios , lydimosios ir kt. kalbos etapų, kad kuo labiau sušvelninti užsikirtimus ir pan. .