5 – 7 klasių moksleivių savarankiškumo ugdymas neformaliame muzikiniame ugdyme
17. Kokius požymius dar priskirtumėte mokinių iniciatyvumui apibūdinti?
Pasiūlymų neturiu.
išskirtinumas ir individualumas
Žvelgdama iš savo daugiametės patirties, drįstu teigti, kad savanoriško mokymosi ( kitaip tariant, darbo, be kurio mokymas nevyksta) nebūna. Vaikai dirba savarankiškai, jei turi šalia protingus, besidominčus savo vaikais tėvus, skatinančius bei drąsinančius veiklai, rezultatų siekimui, pareigingumo ugdymui ir mokančius džiaugtis vaiko džiaugsmais ir pasiekimais. Vaikai dirba savarankiškai, kai jiems taip labai patinka mokytojo parinkti kūriniai, kad jie trokšta kuo greičiau išmokti juos groti. Vaikai dirba savarankiškai, kai tikisi sudalyvauti renginyje ir žino, kad tinkamai nepasiruošus, tai nebus įmanoma. Vaikai savarankiškai dirba, kai pasitiki savo mokytoju, kai jaučiasi priimti, saugūs, kai mokytojas leidžia vaikams suprasti, kad pasitiki jais, kad įžvelgia gebėjimus ir niekada nežemina vertindamas gebėjimų dydį. Niekas taip skaudžiai nesužeidžia, kaip neigiamas gebėjimų vertinimas.
O mokinių iniciatyvumas tiesiogiai priklauso nuo jo motyvacijos konkrečiai veklai apskritai. Čia ir vėl iškyla tėvų vaidmuo, pačios veiklos patrauklumas, rezultatų siekimas ir t.t.
Noras bendrauti ir bendradarbiauti.
Įgimta ir įgyta per šeimos pavyzdį ir sunkiai bepakeičiama. Šioje srityje mokytojas tiesiog turi suteikti gerą dirvą kievienam mokiniui vystytis pagal jo asmenines savybes ir neprimetinėti globalių visiems suvokiamų ir siektinų savybių (kurių dažniausiai ir pats mokytojas neturi).
Gebėjimas pasirodyti įvairiuose renginiuose, dėmesys