"PASVALIO MUZIKOS MOKYKLOS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KOKYBĖS RODIKLIŲ ĮSIVERTINIMAS"

Mieli tėveliai, globėjai (rūpintojai),

šiame klausimyne pateikti teiginiai apie Neformaliojo vaikų švietimo kokybės rodiklių įsivertinimą Pasvalio muzikos mokykloje ir renkami reikalingi duomenys. Prašytume pagal pateikiamą atsakymų skalę (galite rinktis nuo atsakymo „visiškai nesutinku“ iki atsakymo „visiškai sutinku“, ypatingiems atvejams yra atsakymas „negaliu atsakyti“) įvertinti kiekvieną anketoje pateiktą teiginį. Pasirinktą atsakymą žymėkite Ⅹ. Visi Jūsų atsakymai liks anonimiški.

I. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS SRITIS 1. Ugdymosi tikslai, pasiekimai ir jų vertinimas. 1.1. Ugdomos vaikų bendrosios ir profesinės kompetencijos. Vaikų bendrosios kompetencijos ugdomos ne tik pamokų metu, bet ir kūrybinėse dirbtuvėse, tarptautiniuose ir rajoniniuose projektuose, vasaros stovyklose ir kt.

Moksleiviai nuo ikimokyklinio iki brandaus amžiaus turi galimybę rinktis jų poreikius atitinkančias ugdymo programas, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, miesto, šalies ir tarptautiniuose projektuose.

Kiekvieno mokinio įgyjamų bendrųjų ir profesinių kompetencijų visumos lygis atitinka jo amžiaus grupei keliamus tikslus ir individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį.

Mokyklos administracija ir mokytojai užtikrina, kad mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokymąsi būtų teikiama laiku, kad ji būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos.

Dalykų mokytojai, klasių vadovai individualiai ar susirinkimų metu informuoja tėvus apie mokinių elgesį, lankomumą, pasiekimus ir problemas, konsultuoja kitais jiems rūpimais klausimais.

Mokinių pasiekti ir siekiami rezultatai aptariami kiekvieną dieną, vyksta viešos perklausos, dailės darbų peržiūros, organizuojami koncertai, šventės tėvams.

Mokykloje yra sukurtas ir taikomas Pažangos, pasiekimų, vertinimo bei baigimo pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimo tvarkos aprašas.

Mokykloje yra sukurtas ir taikomas Dailės pagrindinio ugdymo programos mokinių baigiamųjų kūrybinių darbų atlikimo ir vertinimo tvarkos aprašas.

Nuo 2017 m. mokykla vykdo veiklos kokybės įsivertinimą.

Remiantis veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis, identifikuojamos problemos, keliami tikslai ir planuojama pažanga.

Mokytojai skatina mokinius siekti aukštesnių rezultatų, įvertinama kiekvieno vaiko individuali pažanga, kuri aptariama su vaiku ir tėvais.

Mokykla vykdo formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) ir neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas.

Mokiniams, baigusiems FŠPU programas, išduodami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai, kuriuose nurodomi baigtų ugdymo programų įvertinimai.

Išrašyti baigimo pažymėjimai registruojami specialioje registracijos knygoje, pažymėjimų kopijos saugomos bylose.

Mokiniams, baigusiems NVŠ programas išduodamos programos baigimo pažymos.

2. Asmenybės augimas, siejant ugdymą su gyvenimu. Vaikai yra skatinami išsikelti asmeninius tikslus, kurie priklauso nuo jų amžiaus tarpsnio.

Vyresnieji mokiniai geba išsikelti asmeninius tikslus, karjeros galimybes sieja su ugdymosi galimybėmis.

Jaunesniesiems mokiniams tikslus formuluoti padeda mokytojai.

Vaikai mokomi suprasti išsilavinimo ir mokymosi vertę, turėti tolesnio mokymosi siekių ir planų, susitariama dėl ugdomųjų siekių.

Ugdytiniai įgyja naujų gebėjimų, vertybinių nuostatų. Tai atsispindi mokinių pasiekimuose konkursuose, festivaliuose, parodose, kituose renginiuose.

Asmeninis tobulėjimas stebimas ir aptariamas perklausų, darbų peržiūrų metu.

Mokykloje vyrauja geras mikroklimatas, mokiniai kolegialiai ir draugiškai bendrauja tarpusavyje.

Savo asmeniniais pasiekimais vaikai gali pasidžiaugti dalyvaudami koncertuose, konkursuose, parodose.

Laimėjimai, sėkmės viešinami spaudoje, mokyklos tinklapyje, vaikus skatina Norvegų įsteigtos piniginės stipendijos.

Moksleivių sukurti darbai nuolat puošia mokyklos ir kitas viešąsias erdves.

Sukurti darbai, kaip atminimo dovanos, įteikiami mokyklos svečiams, iškeliauja į kitus miestus ir užsienį.

3. Grįžtamasis ryšys. Ugdymo plane planuojama ugdymo proceso eiga, pasiekimų ir pažangos stebėsena.

Mokykloje siekiama abipusio grįžtamojo ryšio, dialogo, padedančio mokytojams pasirinkti tinkamesnes mokymo strategijas, o mokiniams - siekti optimalios asmeninės sėkmės.

Po kiekvieno užsiėmimo mokytojai su mokiniais aptaria jų individualią pažangą, skatina tai daryti bendramokslius.

Mokiniai dalyvauja savo darbų eksponavime, uždaruose koncertuose, jiems sudaroma galimybė savo pasiekimus, įgūdžius, gebėjimus palyginti su kitų mokinių rezultatais, įsivertinti savo pažangą.

Mokytojai rezultatus aptaria kartu su kiekvienu mokiniu.

Dalykų ugdymo proceso metu apie ugdymo eigą, pasiekimus ir pažangą su mokiniais vykdomos individualios refleksijos.

II. UGDYMO ORGANIZAVIMO SRITIS. 4. Mokytojo kvalifikacija ir nuolatinis tobulėjimas. Mokytojai yra kvalifikuoti savo srities profesionalai, nuolat domisi savo ugdymo sritimis, seka naujoves, vertina savo veiklą bei rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis.

Komunikuodami vieni su kitais, dalinasi savo kompetencijomis bei naujai įgytomis žiniomis.

Mokykloje sudarytos sąlygos visiems mokytojams kelti savo kvalifikaciją.

Mokyklos administracija planuoja asmeninio meistriškumo augimą, pateikia mokytojams informaciją apie organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo renginius.

Mokytojai tikslingai tobulina bendrąsias, specialiąsias kompetencijas, mokosi pasinaudodami įvairiomis galimybėmis: kursuose, seminaruose, išvykose ir kt.

Vyksta dalijimasis gerąja patirtimi su bendrojo ugdymo mokyklų, kitų šalies mokyklų mokytojais.

5. Veiklų prieinamumas. Mokiniams, vykstantiems į muzikos mokyklą iš įvairių rajono vietovių Pasvalio autobusų parko transportu, yra kompensuojamos kelionės išlaidos.

Į dailės ir muzikos ugdymo programas priimami visi vaikai.

Mokykloje mokosi mokiniai, gyvenantys šeimose, turinčiose teisę į valstybės paramą.

Mokykloje mokosi mokiniai su specialiaisiais poreikiais.

Vykdoma informacijos sklaida apie teikiamas švietimo paslaugas, užmokesčio dydį už teikiamas švietimo paslaugas.

Užmokesčio už neformalųjį ugdymą tvarkos apraše numatytos lengvatos.

Mokykla vykdo nuolatinę informacijos sklaidą apie teikiamas švietimo paslaugas, ugdymo pasiekimus įvairioms interesų grupėms: savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, mokinių tėvams ir kt.

Mokykla turi savo tinklapį, informacija teikiama socialiniuose tinkluose, mokyklos stenduose, kuriama vizualinė reklama, renginių afišos, informatyvios skrajutės.

Rengiami mokyklos veiklos pristatymai tėvų bendruomenei ir mokiniams, organizuojami renginiai visuomenei (parodos, koncertai, meninės akcijos, susitikimai su menininkais ir kt.).

6. Ugdymo programa. FŠPU programos parengtos vadovaujantis galiojančiais dokumentais: Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, Bendrųjų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, Meninio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijomis, Pasvalio rajono savivaldybės tarybos patvirtintais įsakymais, mokyklos metiniais veiklos planais ir kt.

NVŠ programos akredituotos programų vertinimo komisijos, jos talpinamos KTPRR bazėje

Ugdymo planai kasmet aprobavimui teikiami švietimo ir sporto skyriaus vedėjui, įsakymu patvirtinami mokyklos direktoriaus.

Ugdymo programos atnaujinamos ir koreguojamos, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, kintančius ugdymo poreikius bei jų turinį reglamentuojančius dokumentus.

Moksleivių dalykų darbų aptarimuose-peržiūrose, uždarų koncertų metu išklausoma tėvų nuomonė, koreguojamas tvarkaraštis, pagal poreikį keičiamos ugdymo apimtys.

Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis - padėti mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, gilinti ir plėtoti pateikiamos informacijos ir idėjų supratimą.

Mokymosi metu, ypač grupinėse pamokose, mokytojai skatina mokinių bendradarbiavimą: jie mokosi vieni kitų padedami, interpretuoja nagrinėjamą informaciją, diskutuoja.

Įgyvendinant dalykų ugdymo programas naudojami aktyvūs ugdymo metodai: stebėjimo, rašymo, darbo grupėmis metodai, individualus, o po to grupinis kūrybinis darbas, darbas su IT ir kt.

Užsiėmimai, koncertai, parodos organizuojami įvairiose netradicinėse erdvėse: bibliotekose, vasaros stovyklose, bažnyčiose, muziejuose, prie paveldo ir architektūros paminklų.

Į užsiėmimus kviečiami menininkai, muzikantai, bibliotekos darbuotojai, rengiamos pažintinės ekskursijos.

7. Personalo vadyba. Ugdymo įstaigoje yra užtikrinami ugdymo poreikiai.

Mokyklos administracija pagal galimybes siekia pritraukti jaunų specialistų.

Dalis mokytojų važinėja iš kitų miestų, tokiu būdu užtikrinamas kokybiškas ugdymo procesas.

Priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo procedūros vykdomos vadovaujantis galiojančiais norminiais dokumentais.

Veikia darbuotojų motyvavimo ir kvalifikacijos tobulinimo skatinimo sistema, sudaromos sąlygos nuolatiniam mokytojų bendrųjų kompetencijų ugdymui.

Mokyklos pedagogai dalinasi patirtimi su savo bei kitų meno mokyklų kolegomis, bendrojo ugdymo mokyklų mokytojais.

Mokyklos pedagogai dalyvauja konkursų, olimpiadų, festivalių vertinimo komisijų darbe.

8. Bendradarbiavimas ir bendravimas. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja, skirdami laiko individualiems ar bendriems susitikimams, pokalbiams.

Mokytojai domisi tėvų galimybėmis padėti vaikams augti ir siūlo tinkamus pagalbos bei bendradarbiavimo būdus ir formas.

Mokykla aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės meninėje kultūrinėje veikloje, organizuoja viešus renginius.

Mokykla vykdo vidaus veiklos kokybės įsivertinimą, bendruomenės nariai (mokytojai, mokiniai, tėvai) pildo anketas, įvertina ugdymo paslaugų kokybę.

9. Ugdymo individualizavimas

Mokytojas skatina ugdytinius išsikelti asmeninius tikslus ir atpažinti pažangą jų siekiant.

Mokytojai, atsižvelgdami į mokinių gebėjimus, sveikatą, kitas individualias savybes, parenka atitinkamus ugdymo metodus, tempą.

Mokiniams sudaroma galimybė išsirinkti kūrinius, siūlyti juos, išsikelti asmeninius tikslus renkantis baigiamųjų kūrybinių darbų idėjas, raiškos formas, technikas, vadovus, atpažinti savo pažangą.

Programos pritaikytos vaikui, ugdymo turinys, atsižvelgiant į tėvų prašymus, yra koreguojamas.

Mokytojai, savo kompetencijų ribose, dirba ir su specialius ugdymo poreikius turinčiais mokiniais.

Veiklos vykdomos netradicinėse erdvėse, pasitelkiant įvairias ugdymo formas.

Ugdymo procesas yra individualizuotas ir lankstus.

III. UGDYMO(SI) APLINKOS SRITIS. 10. Fizinė ugdymo(si) aplinka ir priemonės. Mokymosi aplinka – patalpų išdėstymas, įrengimas, apšvietimas, vėdinimas ir šildymas – yra patogi, sveika ir palanki mokytis.

Mokyklos ugdymo erdvės atitinka higienos normas.

Mokyklos veiklų, renginių, pamokų tvarkaraščiai sudaromi atsižvelgiant į mokymosi sudėtingumą bei tempą, įvairius mokymosi poreikius.

Kabinetai yra su reikiama įranga, baldais, instrumentais dalykų programoms įgyvendinti.

Patalpos pritaikytos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Įrengtos poilsio ir bendravimo zonos.

Vaikai patys dalyvauja kuriant ugdymo aplinką.

11. Psichologinė aplinka. Vaikų, mokytojų ir vadovų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu

Vaikas turi galimybę rodyti iniciatyvą, jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais, gali išreikšti savo nuomonę.

Mokyklos vadovai pagarbiai ir draugiškai bendrauja su visais mokyklos bendruomenės nariais.

IV. LYDERYSTĖS IR VADYBOS SRITIS. 12. Vizija, misija, tikslai. Mokyklos dokumentai dera su šalies, savivaldybės dokumentais.

Parengtas strateginis planas, kuriame suformuluoti mokyklos misija, vizija, strateginiai tikslai ir uždaviniai – tai mokyklos veiklos perspektyvos, priimtinos mokyklos bendruomenės nariams, grindžiamos bendrai apmąstytu mokytojų, socialinių partnerių sutarimu.

Mokyklos mokytojų bendruomenė dalyvauja rengiant pagrindinius mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus

13. Duomenimis grįstas sprendimų priėmimas. Mokyklos veiklos tobulinimo sprendimai priimami vadovaujantis sutarta bendros veiklos perspektyva, mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatais ir bendromis diskusijomis.

Naudojant įsivertinimo duomenis keliami nauji tikslai, iššūkiai.

Kiekvienais metais mokyklos direktorius savivaldybės tarybai teikia vadovo ataskaitas, kurioje atsispindi, kaip tvarkomi įstaigos finansiniai ištekliai

Finansiniai mokyklos ištekliai skirstomi skaidriai

Mokytojų tarybos posėdžiuose aptariama, kaip panaudoti mokyklos bendruomenės paramą - 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio sumos lėšas.

Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą