žmonių tarpusavio santykiai
Įdomi kiekvieno nuomonė, bei požiūris - kiekvienas jūsų atsakymas man labai padės!:)
kodėl būtina meilė ir jautrumas kitam žmogui?
- Nes mums visiems to reikia.
- nes tai gyvenima daro geresni
- nebutina. nebent psichopatams...
- Nes be meilės ir jautrumo neišgyventume. tai - egzistencinis poreikis ir kiekvineo teisė.
- Be jo gyvenimas butu neidomus, nejaustum tu "drugeliu" skraidanciu pilve :)
- Kad kitas žmogus gerai kartu jaustusi
- Be meilės ir jautrumo mes nesuprastume vienas kito, neužjaustume, nesistengtume dėl kito žmogaus. Kiekvienio skausmas, nelaimė mūsų neveiktų visiškai. Meilė sukuria ryšius tarp žmonių.
- Kad žmogus jaustūsi pilnavertis.
ar būtina sakyti "aš tave myliu" artimiesiems? kodėl?
- Gera tai sakyti ir girdėti, bet ne visi tai gali. Dalis todėl, kad patys to negirdėjo vaikystėje, kiti žmonės išreiškia tai skirtingomis meilės kalbomis (yra gera knyga apie tai "Penkios meilės kalbos")
- nebutina svarbu kad jie tai suprastu
- ne, nes tai iskrypimas
- Būtina. Bet tai turi būti nuoširdu - ne kičas. Taip mes patvirtiname kito egzistencinės būties svarbą. Tuo momentu jis pasijaučia svarbus kaip asmuo, mylimas, mylėtinas, norimas, branginamas. Galima rasti ir kitų būdų tai pasakyti: 'kaip gera, kad tave turiu' arba 'neįsivaizduoju gyvenimo be tavęs', 'bijočiau tave prarasti', 'laukiu grįžtant' ir pan.
- Nebutina tai sakyti ir kartoti, galima tai tiesiog parodyti veiksmais, bet jei viena kita karta pasakai, tai nepakenks :)
- Nes taip išreiskiama meilė savo artimui, ypac per atstuma.Taip būtina
- Būtina. Tai ypatinga frazė, kuri parodo tikruosius jausmus. Kiekvienam norisi to patvirtinimo, nors ir žinai, bet savo jausmus išreiškiant žodžiais, jie tik dar labiau sustiprinami.
- Ne. Nes ne tik žodžiai, o ir veiksmai pasako.
ar nejautrumas, patyčios gali sugriauti gyvenimą? kaip?
- Tai gali smarkiai paveikti, palikti randus visam gyvenimui, bet net ir labai jautrūs žmonės gali vėliau atsitiesti, pakelti galvą, atgauti savigarbą. Svarbiausia neprarasti tikėjimo, kad aplinkybės pasikeis - pvz., jei patyčios mokykloje, vieną dieną ją baigsi.
- taip, kai kurie zmones del to pasitraukia is gyvenimo
- ne, tai tik sustiprina gyvenima
- Gali. Tai labai kerta per žmogaus savivertę, per kertinį, pamatinį jo poreikį ir teisę būti mylimu ir mylėti. Vadovaujuosi aukso taisykle: 'nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų'.
- Gali, zmogus pasijaucia nepilnavertis, neturintis kas ji palaiko, tampa vienisas ir nelaimingas.
- Taip, žmogus nepasitikės kitu žmogumi
- Taip, gali. Tai parodo akivaizdūs pavyzdžiai, kai nebepakęsdami patyčių žmonės žudosi.
- Tai, žmogus jaučiasi nepilnavertis.
kaip įsivaizduojate toleranciją 'kitokiems' tarp mūsų?
- Elgimąsi kaip su visais žmonėmis - pagarbiai, o tam tikrais atvejais galbūt net šiek tiek jautresnį elgesį žinant, kad mūsų visuomenė kol kas dar labai daug kur turi tobulėti priimdama tuos, ką ji laiko "kitokiais", bet kurie viduj yra visiškai tokie pat žmonės, kaip ir kiti.
- reikia priimti juos tokius kokie jie yra
- visi yra lygus
- Tikra tolerancija turi ribas. Tolerancija be ribų veda į anarchiją ir bestuburiškumą. Žmonės tampa lyg vėjo blaškomais lapeliais: kur mados vėjas papučia, ten ir skrenda. Tikra tolerancija yra ne pataikavimas kito užgaidoms,, o meilės išraiška vardan kito ir kitų gėrio.
- Butu keista, nes visada atsiranda pasaulyje nors vienas kuris nerodys tolerancijos "kitokiam"
- Agresijos nenaudojimą
- Tiesiog leidimas jiems būti šiame pasaulyje. Nekritikuoti, nepašiepti, bet leisti būti kartu, kad ir kokie jie būtų.
- Priimti juos tokius, kokie jie yra ir bendrauti kaip su pilnaverčiais.
Kaip vaikai gali ir privalo atsilyginti tėvams už jų rūpestį?
- Meile, dėmesiu. Tai kyla natūraliai, jei santykiai yra sveiki ir to dėmesio primygtinai nereikalaujama.
- rodydami savo meile
- nepamirsti ju
- Ypač senatvėje - neapleisti jų. Tai bus geriausias atlygis už vargą, kurį tėvai įdeda augindami savo atžalas. O apskritai - tai galėtų rasti daugiau progų jiems padėkoti. ir dar: vienas svariausių atlygių - tikrai tvarkingas vaiko gyvenimas: ne griaunantis, bet kuriantis gėrį ir harmoniją tiek savo aplinkoje, tiek ir kituose.
- Kam atsilyginti? Gi vaikais tevai privalo rupintis, o vaikai galetu daugiau rodyti tevams kaip juos myli ir kokie jie vaikui svarbus :)
- Padėdami senatvėje paterialiai bei globojant juos
- Tai neturi būti prievolė, tai turi būti natūralis būtis. Tėvai mylėdami ir rūpindamiesi savo vaikais perduoda jiems tokias vertybes, kurios tikrai ves prie to, kad ir vaikai rūpinsisi tėvais. O tai didžiaiusias atlygis.
- Meile, rūpesčiu, pagalba.