Vyresniųjų klasių mokinių savęs vertinimas, akademinis atidėliojimas ir suvokiamas jų tėvų auklėjimo stilius

Gerbiama (-as), respondente,

Esu Agnė Kulikauskaitė, LEU Vystymosi psichologijos magistrantė. Šiuo metu atlieku savo baigiamojo darbo tyrimą, kurio tikslas daugiau sužinoti apie vyresniųjų klasių moksleivių akademinį atidėliojimą, auklėjimo stilių ir savęs vertinimą. Ši anketa yra anoniminė ir gauti tyrimo duomenys bus panaudoti tik moksliniams tikslams. Teisingų ar klaidingų atsakymų nėra, tad Jūsų prašau atsakinėti kuo nuoširdžiau. Anketos pildymas turėtų užtrukti apie  25-30 min. Jei norėsite paklausti del tyrimo apibendrintų rezultatų, rašykite man el paštu: [email protected]

Rezultatai yra prieinami tik autoriui
Numatoma atsakymo trukmė

Lytis ✪

Amžius ✪

Klasė ✪

Paskutinio trimestro (semestro/pusmečio) pažymių vidurkis ✪

Gyvenu su: ✪

I. Atidžiai perskaitykite visus sakinius ir pasirinkite vieną iš 4-ių galimų atsakymo variantų (visiškai nesutinku, iš dalies nesutinku, iš dalies sutinku, visiškai sutinku), kuris labiausiai Jums tinka apibūdinant Jūsų elgesį. Ilgai negalvokite ir atsakykite į visus klausimus! ✪

Visiškai nesutinkuIš dalies nesutinkuIš dalies sutinkuVisiškai sutinku
Aš be reikalo delsiu pabaigti darbus, net kai jie yra labai svarbūs.
Vengiu pradėti darbus, kurių nenoriu atlikti.
Net jei darbui atlikti skirtas tam tikras terminas, nedarau darbo iki paskutinės minutės.
Vengiu priimti svarbius sprendimus
Vis atidedu savo darbo įpročių tobulinimą
Sugebu rasti priežasčių kažko nedaryti.
Skiriu pakankamai laiko net ir nuobodžioms užduotims, pavyzdžiui, mokymuisi.
Aš švaistau laiką veltui. Suprantu, kad dažnai galiu laiką praleisti efektyviau
Dabar aš veltui švaistau laiką, tačiau nesugebu to pakeisti.
Jei darbas man per sunkus, mano taktika yra jį atidėti.
Kaskart pasižadėjęs sau atlikti darbą vilkinu laiką.
Laikausi susidaryto veiksmų plano
Net nekęsdamas savęs dėl laiku nepradėto darbo, nesiimu veiksmų.
Visuomet svarbius darbus atlieku prieš pasibaigiant terminui.
Net jei žinau, kaip svarbu pradėti darbą, nesugebu imtis veiksmų
Stengiuosi kitai dienai neatidėti jokių darbų.

II. Atidžiai perskaitykite kiekvieną sakinį ir pasirinkite vieną iš 4-ių galimų atsakymo variantų (visiškai sutinku, sutinku, nesutinku, visiškai nesutinku), kuris geriausiai Jus apibūdina. ✪

Visiškai sutinkuSutinkuNesutinkuVisiškai nesutinku
Apskritai aš esu patenkinta (-as) savimi.
Kartais aš pagalvoju, kad esu nieko verta (-as).
Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių.
Darbus aš galiu atlikti taip pat gerai, kaip dauguma kitų žmonių.
Aš jaučiu, kad neturiu kuo labai didžiuotis.
Kartais aš aiškiai jaučiu savo nenaudingumą.
Aš jaučiuosi vertingas žmogus, bent jau tikrai neblogesnė (-is) už kitus.
Aš norėčiau labiau gerbti save.
Aš linkęs galvoti, kad esu nevykėlė (-is).
Mano požiūris į save yra teigiamas.

III. Net jei mums sunku tikslai prisiminti, kaip su mumis elgėsi tėvai, kai mes buvome visai maži, pagrindinius dalykus, kurie vyko su mumis, prisimena kiekvienas iš mūsų. Atsakinėdami į toliau patikiamus klausimus, pasistenkite prisiminti kaip su Jumis elgėsi Jūsų tėvai. Mes?? suprantame, kad į kai kuriuos klausimus yra neįmanoma atsakyti, jei neturi brolių ar seserų, arba jei tave augino tik vienas iš tėvų. Toliau pateikiami teiginiai, apibūdinantys vaiko ir mamos (pamotės, globėjos ar močiutės) tarpusavio santykius. Ties kiekvienu teiginiu, kuris apibūdina Jūsų santykius su Jūsų mama (pamote, globėja ar močiute), pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą, kur 1 – „Visiškai nesutinku”, 2 – „Nesutinku”, 3 – „Nei sutinku, nei nesutinku”, 4 – „Sutinku”, 5 – „Visiškai sutinku”. Labai svarbu, kad atsakytumėte į visus klausimus, nepraleisdžiant nei vieno!

Visiškai nesutinkuNesutinkuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Mano mamai vaikų nuomonė tokia pat svarbi kaip ir jos.
Mano mama mano, kad versdama vaikus pritarti jos nuomonei, vaikams linki tik gero.
Mano mama, liepdama atlikti tam tikrą užduotį, tikisi, kad jos paliepimus vykdysiu nedelsiant ir nieko daugiau neklausinėsiu.
Kurdama taisykles šeimoje, mama visada aptaria šias taisykles ir su manimi.
Mama man suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę, kai nepritariu nustatytoms šeimos taisyklėms.
Mama man leidžia priimti sprendimus savarankiškai net ir tada, kai mano nuomonė nesutampa su jos.
Mama, priimdama galutinį sprendimą, paprastai jo laikosi ir nekeičia.
Mama man nurodo, kokia veikla užsiimti ar kokį sprendimą turėčiau priimti.
Mano mama pateisina fizinės jėgos naudojimą tam, kad vaikai elgtųsi taip, kaip reikia (taip kaip yra priimtina visuomenėje).
Mano mama galvoja, kad nėra būtina nustatinėti elgesio taisykles vien tik todėl, kad taip yra priimtina visuomenėje.
Aš visada žinau, ko mama iš manęs nori ir tikisi, bei visada galiu su ja apie tai pasikalbėti, jei tik nepritariu jos nuomonei.
Mano mama pritartų, kad išmintingi tėvai turi kuo anksčiau parodyti kas šeimoje yra „bosas“.
Mama man retai pasako, ko tikisi iš manęs, o taip pat retai nurodo, kaip aš turėčiau elgtis.
Mama, priimdama galutinį sprendimą, atsižvelgia į mano norus.
Mama man visada paaiškina, kaip aš turiu elgtis konkrečioje situacijoje.
Kai mano ir mamos nuomonės nesutampa, mama dėl to labai išgyvena.
Mano mama galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai nevaržytų savo vaikų veiklos ir troškimų jiems augant.
Man augant mama visada sakydavo kokio elgesio iš manęs tikisi, ir jei aš jos lūkesčių nepateisindavau, ji mane bausdavo.
Mama man leidžia sprendimus priimti pačiai (-iam).
Priimant šeimyninius sprendimus, mama išklauso ir mano nuomonės, tačiau galutinį sprendimą priima mama.
Mano mama negalvoja, kad ji yra atsakinga už mano elgesio reguliavimą.
Mano mama yra nusistačiusi griežtus vaiko elgesio standartus, tačiau juos taikydama atsižvelgia į mano individualias savybes (asmenybę).
Mama man nurodo, koks turi būti mano elgesys ir tikisi, kad šiuos nurodymus vykdysiu.
Mano mama leidžia pačiai (-iam) turėti savo požiūrį į šeimą ir vertybes ir, atsižvelgiant į jas, elgtis taip, kaip man atrodo tinkama.
Mano mama galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai būtų griežtesni ir reiklesni savo vaikams bei nurodytų, kokios veiklos jie turėtų imtis ir kaip turėtų elgtis.
Mama man visada pasako, ką ir kaip tiksliai turiu atlikti.
Mama, atsižvelgdama į mano nuomonę, nurodo elgesio standartus, kuriais aš turiu vadovautis, tačiau ji yra nusiteikusi juos koreguoti, jei jiems nepritariu.
Man mama nenurodo, kokios veiklos turiu imtis, ko man norėti ar kaip reikėtų elgtis.
Nors ir nepritariu savo mamos nuomuonei, turiu paklusti vien iš pagarbos jai.
Jei mano mama priima kokį nors sprendimą, kuris mane skaudina, bet jei supranta, kad padarė klaidą, vėliau jį apsvarsto ir pakeičia.

IV. Toliau pateikiami tie patys teiginiai, apibūdinantys vaiko ir tėvo (patėvio, globėjo ar senelio) tarpusavio santykius. Ties kiekvienu teiginiu, kuris apibūdina Jūsų santykius su Jūsų tėvu (patėviu, globėju ar seneliu), pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymo variantą, kur 1 – „Visiškai nesutinku”, 2 – „Nesutinku”, 3 – „Nei sutinku, nei nesutinku”, 4 – „Sutinku”, 5 – „Visiškai sutinku”. Labai svarbu atsakyti į visus klausimus, nepraleidžiant nei vieno! ✪

Visiškai nesutinkuNesutinuNei sutinku, nei nesutinkuSutinkuVisiškai sutinku
Mano tėvui vaikų nuomonė tokia pat svarbi kaip ir jo.
Mano tėvas mano, kad versdamas vaikus pritarti jo nuomonei, vaikams linki tik gero.
Mano tėvas, liepdamas atlikti tam tikrą užduotį, tikisi, kad jo paliepimus vykdysiu nedelsiant ir nieko daugiau neklausinėsiu.
Kurdamas taisykles šeimoje, tėvas visada aptaria šias taisykles ir su manimi.
Tėvas man suteikia galimybę išsakyti savo nuomonę, kai nepritariu nustatytoms šeimos taisyklėms.
Tėvas man leidžia priimti sprendimus savarankiškai net ir tada, kai mano nuomonė nesutampa su jo.
Tėvas, priimdamas galutinį sprendimą, paprastai jo laikosi ir nekeičia.
Tėvas man nurodo, kokia veikla užsiimti ar kokį sprendimą turėčiau priimti.
Mano tėvas pateisina fizinės jėgos naudojimą tam, kad vaikai elgtųsi taip, kaip reikia (taip kaip yra priimtina visuomenėje).
Mano tėvas galvoja, kad nėra būtina nustatinėti elgesio taisykles vien tik todėl, kad taip yra priimtina visuomenėje.
Aš visada žinau, ko tėvas iš manęs nori ir tikisi, bei visada galiu su juo apie tai pasikalbėti, jei tik nepritariu jo nuomonei.
Mano tėvas pritartų, kad išmintingi tėvai turi kuo anksčiau parodyti kas šeimoje yra „bosas“.
Tėvas man retai pasako, ko tikisi iš manęs, o taip pat retai nurodo, kaip aš turėčiau elgtis.
Tėvas, priimdamas galutinį sprendimą, atsižvelgia į mano norus.
Tėvas man visada paaiškina, kaip aš turiu elgtis konkrečioje situacijoje.
Kai mano ir tėvo nuomonės nesutampa, tėvas dėl to labai išgyvena.
Mano tėvas galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai nevaržytų savo vaikų veiklos ir troškimų jiems augant.
Man augant tėvas visada sakydavo kokio elgesio iš manęs tikisi, ir jei aš jo lūkesčių nepateisindavau, jis mane bausdavo.
Tėvas man leidžia sprendimus priimti pačiai (-iam).
Priimant šeimyninius sprendimus, tėvas išklauso ir mano nuomonės, tačiau galutinį sprendimą priima tėvas.
Mano tėvas negalvoja, kad yra atsakingas už mano elgesio reguliavimą.
Mano tėvas yra nusistatęs griežtus vaiko elgesio standartus, tačiau juos taikydamas atsižvelgia į mano individualias savybes (asmenybę).
Tėvas man nurodo, koks turi būti mano elgesys ir tikisi, kad šiuos nurodymus vykdysiu.
Mano tėvas leidžia pačiai (-iam) turėti savo požiūrį į šeimą ir vertybes ir, atsižvelgiant į jas, elgtis taip, kaip man atrodo tinkama.
Mano tėvas galvoja, kad problemos visuomenėje būtų sprendžiamos geriau, jei tėvai būtų griežtesni ir reiklesni savo vaikams bei nurodytų, kokios veiklos jie turėtų imtis ir kaip turėtų elgtis.
Tėvas man visada pasako, ką ir kaip tiksliai turiu atlikti.
Tėvas, atsižvelgdama į mano nuomonę, nurodo elgesio standartus, kuriais aš turiu vadovautis, tačiau yra nusiteikęs juos koreguoti, jei jiems nepritariu.
Man tėvas nenurodo, kokios veiklos turiu imtis, ko man norėti ar kaip reikėtų elgtis.
Nors ir nepritariu savo tėvo nuomonei, turiu paklusti vien iš pagarbos jam.
Jei mano tėvas priima kokį nors sprendimą, kuris mane skaudina, bet jei supranta, kad padarė klaidą, vėliau jį apsvarsto ir pakeičia.