Vadovės "susiskaldymas" keliems kolektyvams, nėra jausmo, kad rūpime mes, nes nuolat atrodo, kad kiti chorai jai svarbesni. Trūksta skaidrumo. Kartais per daug "primityvaus" švietimo"- pvz.:10 min. repeticijos skiriama "paskaitai" apie natų ilgį. Tokius paprastus ir primityvius dalykus turėtų kiekvienas savarankiškai pasiaiškinti. Apie kūrinius, epochas, kompozitoriaus manieras - kas kita, tai įdomu ir naudinga.
galbūt kelionių mažai...
atstumas tarp naujokų ir senbuvių
Neartistiškumas, neiniciatyvumas, bendravimo ir bendro problemų sprendimo trūkumas, baimė apsijuokti arba būti išjuoktam vadovės.
antipatija kitiems VU chorams
Neteisinga, kad vaikinai visad dirba su Ignu ir Nerijum, o vadovė dirba su merginom, neišeina visiems tolygiai tobulėti. Labai blogai, kad repertuaras labai retai atnaujinamas :( Choras turi lygiuotis į aukštesnį lygį, į kokybę ir tikrai chore dainuos geriausi choristai, kuriems dabar čia per prastas lygis tiesiog. Na ir kas, kad studentų pasipildo kasmet :p Didelę blogybę atradom per Lietuvos balsus - choras visai nemoka scenoje judėti, todėl reikia rengti specialius koncertus su keliais judamaisiais kūriniais :) Nepareigingi choristai, pernelyg lengvabūdiškai žiūrintys į chorą - nereguliariai lankantys repeticijas, nerūpestingai dainuojantys (neatsižvegiantys į vadovų išsakomas pastabas, nededantys pastangų), pametantys natas. Blogai, kad choras neturi jungiamosios grandies, dvasinio lyderio - tai gali būti choro vadovas, prezidentė ar eilinis choristas, bet dabar tokio nėra ir labai trūksta. Bet net ir be tokio užvedamojo varikliuko, reikia didesnio draugiškumo vienas kitam - elementaraus nuoširdaus pasisveikinimo ar pasirūpinimo, kaip sekasi vienišam choro draugui, ypač naujokui - naujokų integracija yra atskira didelė problema. Nuvargusios mūsų suknelės, be to, jos jau visos skirtingos, nekokybiškai pasiūtos. Studentų chorui būtina įsigyti jaunatvišką aprangą - maikutes su choro logotipu ne tokiems oficialiems renginukams. Nepatogus (per vėlus) repeticijų laikas, bet dabar kitaip neišeina.
daugiau vienkartimiu ar ilgiau besitesianciu projektu noretusi (pvz. kai ledo sventej dainavom)
Chore visų pirmiausia trūksta vienybės ir susikalbėjimo su vadove (kažkodėl jos ir chorto santykiai toli gražu neatrodo idealūs, o apie tai viešų diskusijų tikrai trūksta).
Neturim normalių patalpų, vėlai baigiasi repeticijos, mažai vokalo pamokų
ner vienybes
Kartais per griežta ir kategoriška vadovė, nepateikiama choro pajamų ir išlaidų konkretiems projektams, veiklai ataskaita visiems choristams, gal kiek per didelis kolektyvas, kur automatiškai sunku būti vieningu dariniu
Silpnai dirbama balsais,ypač su bosais-baritonais, bando išmokyti tik tai kas parašyta ant popieriaus, bet bendras dainavimo lygis nepakeliamas, geriau kartais išmokytų kaip dainuoti, trūksta pratimų, pasenę sceniniai drabužiai
Novatoriškumo nebuvimas, repertuaras neatnaujinamas, o jei atnaujinamas, tai tokiais kūriniais, kad kartais tikrai kojos neneša eit į chorą...
mažas iniciatyvymas, mažas individualių choristų atsakomybės jausmas.
Kai kurie kūriniai labai nuobodūs, o ypač jų "zulinimas".
Trūksta tvarkos.
susiskirstymas
Kad kūriniai "nuleidžiami iš dangaus", kad vadovė kartais "išrašo velnių" to nenusipelniusiam žmogui.
Sustabarėjimas
-
lankomumas - galėtų būti stabilesnis
Kartais susidaro įspūdis, kad vadovei mūsų choras nėra prioritetinis "projektas", tai šiek tiek mažina motyvaciją. Miglota finansų sritis, atskiros sąskaitos neturėjimas, norėtųsi bent minimalaus apskaitos paviešinimo (kiek gauta, kam išleista). Tai galėtų pasitarnauti netgi ir finansiškai - žinodami, kad už kai kuriuos koncertus ar konkursus mes netgi pinigėlių gauname, galbūt choristai aktyviau dalyvautų ieškodami galimybių papildomai užsidirbti.
Susikaustymas, nebendravimas.. norėtųsi taip pat atnaujinti choro garderobą, tarkim, turėti jaunatviškesnius rūbus, nes vis dėlto esame studentų choras..
Ne visada buname vieningi.
Pinigai.
Gaila, bet tokių dar negaliu įvardinti
sunkus vadovės charakteris, dažnai kintanti choro sudėtis
neseniai pradeje lankyti zmones neitraukiami i kolektyva, nera informacijos kas/kodel/kaip; yra kelios senuju choristu grupeles kurios labai uzdaros ir neitraukia nauju zmoniu. Didziausia problema- nera susibendravimo.
Perdėtas pataikavimas Vu. Suprantu, kad Vu chorui duoda daug, tačiau ar nepasitvirtina prof. L. Donskio žodžiai apie feodalinę santvarką universitetuose?