Kartais susidaro įspūdis, kad vadovei mūsų choras nėra prioritetinis "projektas", tai šiek tiek mažina motyvaciją. Miglota finansų sritis, atskiros sąskaitos neturėjimas, norėtųsi bent minimalaus apskaitos paviešinimo (kiek gauta, kam išleista). Tai galėtų pasitarnauti netgi ir finansiškai - žinodami, kad už kai kuriuos koncertus ar konkursus mes netgi pinigėlių gauname, galbūt choristai aktyviau dalyvautų ieškodami galimybių papildomai užsidirbti.
Susikaustymas, nebendravimas.. norėtųsi taip pat atnaujinti choro garderobą, tarkim, turėti jaunatviškesnius rūbus, nes vis dėlto esame studentų choras..
Ne visada buname vieningi.
Pinigai.
Gaila, bet tokių dar negaliu įvardinti
sunkus vadovės charakteris, dažnai kintanti choro sudėtis
neseniai pradeje lankyti zmones neitraukiami i kolektyva, nera informacijos kas/kodel/kaip; yra kelios senuju choristu grupeles kurios labai uzdaros ir neitraukia nauju zmoniu. Didziausia problema- nera susibendravimo.
Perdėtas pataikavimas Vu. Suprantu, kad Vu chorui duoda daug, tačiau ar nepasitvirtina prof. L. Donskio žodžiai apie feodalinę santvarką universitetuose?