Visada galvojau, kad be mesos gyventi man nebutu problema. Karta apie tai pakalbejau su draugu, kurio seimoje propaguojamas veganizmas, gavau paskatinima pameginti ir stai jau praejo metai laiko.
trumpai tariant, gaila gyvūnų
Suvokiau, kad reikia rūpintis savo sveikata. Mano apsisprendimas nesusijęs su mada ar gailesčiu gyvūnams.
Dėl įsitikinimų, noro neprisidėti prie gyvūnų žudymo.
Gavosi natūraliai, žindydama vaiką labai rinkausi ką dera valgyti, ko ne. Tai į mitybą nelabai "įsipaišė" mėsa.
Nes nenoriu valgyti gyvų padarų, tikiu Dieva , pomirtinį gyvenimą ir aura, norisi būti švaresnės sielos
Iš pradžių mėsos atsisakiau vien dėl to, jog buvo pabodę kasdien ją valgyti. Vištienos nemėgau jau seniau. Savo akim mačiau, kaip nužudoma višta, kaip ji spurda, nors jau guli be galvos.. Todėl dar vaikystėje savęs klausdavau - kaip čia taip, ji kątik lakstė gyva, o dabar mano lėkštėje? Vėliau atėjo tas momentas, kai supratau, kad negaliu valgyti to, kas turi akis, širdį... Pradėjus ieškoti informacijos ir atsivėrė akis. Dabar mėsa sukelia šlykštulį.
dėl gyvenimo būdo pakeitimo, dėl sveikatos, bei religinio aspekto.
Dėl etinių ir moralinių įsitikinimų
Pradžioje dėl idėjos, o vėliau paskatino toliau propaguoti pagerėjusi sveikata