Vaikystė

nebeduodu niekam savo dvirkaus. apie savo problemas nepraneshu valdziai, todel negaunu skuron. dabar bandau atvirkstine taktika - prisidirbu ir atvarau pasipasakot valdziai ka pridariau (ne stilium 'ash vargshas nusidejelis, pasigailekit', o stilium 'yra problema, reikia spresti'). Nesureiksminu problemos kaltininku, koncentruojuos ties problemos sprendimu. o issprendes pagalvoju apie problemos isvengima arba sprendimo automatizacija ateityje.

Mane aprėkė sesė, močiutė, daug verkiau. Gal todėl į mokyklą išėjau 6 metų.

ilgai neturėjau priekinių dantų

blogos. tetis nusigere ir mire

Verkiau ir buvo geda

Jokių

daug asaru

jokių

ilgesys iki siol

a