Vaikų emocinės kompetencijos ugdymas priešmokyklinėse grupėse

Gerbiami priešmokyklinio ugdymo pedagogai, esu Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Ikimokyklinės

pedagogikos studijų programos studentė Valerija Radzevičienė. Rašau baigiamąjį darbą tema

„Vaikų emocinės kompetencijos ugdymas priešmokyklinėse grupėse“. Darbe atskleisiu

kaip priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdoma vaikų emocinė kompetencija.

Labai prašyčiau užpildyti šią anoniminę anketą. Tyrimas atliekamas laikantis

akademinės etikos, todėl užtikrinamas duomenų konfidencialumas. Gauti rezultatai bus

panaudoti tik tyrimo tikslais.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

,,Zipio draugai“,, Kimočiai‘‘

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Žaidžiam žaidimus, kur orientuojantis pagal veido išraišką, balso intonaciją, reikia atspėti kito nuotaiką, jausmus.

IT mokomosiomis priemonėmis, kurios padeda pažinti jausmus, emocijas, veido išraiškas, kūno kalbą.

Vaikus skatinu stebėti ir aptarti savo kūno signalus (siekti pajusti, kas vyksta kūne, kai išgyvenamos įvairios emocijos: džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir kt.).

Skatinu žaisti stalo žaidimus emocijoms pažinti ( - loto, kortelės).

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Mokau emocijas (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.) išreikšti žodžiu jas įvardijant kitam.

Vaikus skatinu nusakyti matyto vaidinimo sukeltą nuotaiką, reikšti asmeninius emocinius vertinimus- džiaugtis, tuo kas patiko.

Kuriu įvairias situacijas (inscenizacijas, vaidinimus, improvizacijas), kuriose vaikai eksperimentuoja ir mokosi tinkamai parodyti savo emocijas ir nuotaikas.

Skatinu judesiu (šokiu) išreikšti nuotaikas, jausmus.

Skatinu išreikšti savo jausmus per meninę veiklą (piešimas, lipdymas, grojimas).

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Sudarau sąlygas žaisti žaidimus, inscenizacijas, kurie skatina empatiją kitam ir kitokiam.

Skatinu žaisti vaidmeninius žaidimus su lėlėmis, kurie moko įsijausti į kito emocinę būseną, jausmus.

Demonstruoju empatišką elgesį.

Skatinu aiškintis kokių nuotaikų, išgyvenimų patiria žmonės įvairiose situacijose ( įskaudinti, išduoti, apgauti ir t.t), stebint aplinkinius, klausantis skaitomų literatūros kūrinių ir juos aptariant.

Užsiimame socialine veikla, padėdami konkretiems žmonėms ar gyvūnams.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Mokau pratimų, skirtų atsipalaiduoti (kvėpavimas, mankšta, „vaizduotės kelionė“, muzikos klausymas, piešimas, šokis ir kt.).

Drąsinu pasikalbėti su apie tai, - kas slegia, neramina.

Patariu vengti susidurti su konfliktišku draugu, nueiti šalin.

Liepiu vaikui elgtis santūriau.

Bandau tramdyti ( pvz., apglėbus savo glėbyje).

Pasiūlau veiklą stiprioms emocijoms „išleisti lauk“, pvz.: plėšyti laikraščius, apkulti pagalvę (o ne draugą), karpyti, piešti, minkyti molį.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Pasiūlau specialių pratimų, ugdančių dėmesio koncentraciją, stiprinančių valią.

Skatinu vaikus laikytis susitarimų taisyklių.

Motyvuoju vaiką baigti atlikti tai, ką jis pradėjo.

Skatinu vis ilgiau klausytis skaitomos pasakos.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Džiaugiuosi kartu su juo jo pasiekimu ar sėkme ( paakau žodžiu ir kt.).

Tildau vaiką, jeigu, pavyzdžiui iš džiaugsmo šaukia ir ploja rankomis.

Raminu vaiką, kai, ne laiku ir ne vietoje garsiai juokiasi.

Leidžiu vaikams išreikšti džiaugsmą taip, kaip jie geba.

Aptariu džiaugsmingus dienos įvykius.

Mokau vaikus džiaugtis smulkmenomis: gražia gėle, saulėta diena, draugo apsikabinimu, nauju žaisliuku, vasaros lietumi.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Įdirbio stoka, nepasitikėjimas savo jėgomis.

Didelis vaikų skaičius grupėje.

Specialių metodinių priemonių emocinei kompetencijai ugdyti.

Metodinės literatūros, kaip ugdyti emocinę kompetenciją, stoka.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Vaikus skatinu kreipti dėmesį į gyvenimą grupėje, domėtis kitais: jų nuomonėmis , jausmais; dėmesingai klausytis ir girdėti kalbantįjį.

Sudarau sąlygas vaidybos metu pastebėti kalbėtojo jausmus, gebėti juos atspindėti (iš kūno laikysenos, veido išraiškos, balso tono).

Kuriu situacijas ar užduotis , kurias atlikdami vaikai turi galimybę suvokti, kad jų norai, poreikiai, interesai gali būti skirtingi, tačiau visi yra vertingi.

Pastebiu, įvardiju ir pastiprinu vaikų valios susivienijimo dėl bendro tikslo apraiškos ( pvz., rengiant bendrą projektą, dalyvaujant talkoje, rengiantis konkursui ar varžyboms.).

Kasdieninėje situacijoje atkreipiu vaikų dėmesį į jų žodžių ir veiksmų pasekmes kitiems grupės nariams, būtinybę atsiprašyti netinkamai pasielgus ( įžeidus, įskaudinus kitą, netesėjus duoto žodžio – sulaužius pažadą ir pan.).

Sudarau sąlygas vaikams diskutuoti ir patiems atrasti mandagaus, dėmesingo, draugiško bendravimo privalumus.

Kita

NIEKADA	RETAI	KARTAIS	DAŽNAI	NUOLAT
Sąmoningai sukuriu situacijas (veiklas, žaidimus), kad vaikams sukeltų laukiamų emocijų.

Keičiu emocijas keliančias situacijas, pvz.: Situacija „Padaryk tai vienas“, keičiasi į situaciją „Mes galime padaryti tai kartu“.

Nukreipiu dėmesį nuo neigiamų emocijų sukeltų situacijų.

Drauge su vaikais kuriame gero elgesio taisykles / susitarimus.

Dažnai pagiriu vaikus, kad jie būtų labiau motyvuoti elgtis tinkamai.

Bendravimas su tėvais yra grįstas tarpusavio pasitikėjimu, pagarba vienas kito poreikiams ir interesams (jie pasitiki manimi, o aš jais; pagal galimybes atsižvelgiu į jų interesus bei poreikius, o jie – į mano).

Kita

Kokia emocinių kompetencijų ugdymo programa naudojatės? ✪