Tikėjimai, susiję su žmogaus išvaizda, lietuvių kultūroje

Gerbiamas (-a) tyrimo dalyvi (-e),

Esu Rasa Balsevičienė, etnologijos studijų doktorantė. Atlieku tyrimą apie tikėjimus, prietarus, įsitikinimus, susijusius su žmogaus išvaizdos bruožais.Tyrimo tikslas: išsiaiškinti tikėjimų, susijusių su žmogaus išvaizda populiarumą šiuolaikinėje lietuvių kultūroje. Apklausa siekiama išsiaiškinti, ar lietuviai, ypatingai moterys, vis dar vadovaujasi XX a. pr. sklandžiusiais tikėjimais, susijusiais su išvaizda.

Tikėjimai − mitinę pasaulėžiūrą išreiškiantys trumpieji pasakymai, nepriskirti kitiems folkloro žanrams.

Dalis tikėjimų turi tipišką sintaksinę ir semantinę struktūrą (tai draudimai, perspėjimai, spėjimai, besiremiantis struktūra jei... tai...); jie galėtų būti apibrėžti kaip tam tikro elgesio ar interpretacijos taisyklės, kurias diktuoja paslaptingų pasaulio ryšių suvokimas. Kita tikėjimų dalis yra stambesnių folkloro naratyvų (mitų, sakmių) bei papročių fragmentai ir mitinę sampratą atspindintys teiginiai (pvz., „Seniau akmenys augo”, „Aitvarą galima išperinti iš gaidžio kiaušinio”, „Perkūnų yra keturi” ir t. t.) Tarptautinėje folkloristikos erdvėje terminas tikėjimai (beliefs, Aberglauben / Volksglauben, croyances, верования) turi ir kitą, platesnę reikšmę − tai tautos pasaulėjautą išreiškiantys tekstai bei papročiai ir liaudies žinija (sakmės, pasakos, liaudies medicina, liaudies botanika ir t. t.). Lietuvių folkloristikoje tai labiau įprasta vadinti liaudies pasaulėjauta.

Anketos klausimuose nereikia įvardinti tyrime dalyvaujančio asmens, o pats apklausos įrankis apklausa.lt respondentams garantuoja anonimiškumą ir konfidencialumą. 

Iš anksto Jums dėkoju, kad skiriate savo laiką.

Jeigu turite klausimų, susijusių su tyrimu, kviečiu kreiptis el. paštu: [email protected]