Bando pokstauti taciau
nevisada pavyksta.Pasikeicia
balso tembras.
auksciau nurodyta
ypac daug kalba, noredamas
paslept savo jauduli
kažką maigo rankose
Na, man regis, kad požymiai
tokie patys kaip ir paprastam
mirtingajam tiesioginio
eterio metu. Žr. atsakymą
viršuje.
-
Nerišliai kalba, nervingai
vaikšto po studiją (jei
laidą veda
stovomis), "žaidžia"
rankomis ar užrašais,
kuriuos turi (jei turi)
rankose.
pradeda žvilgčioti į savo
užrašus, kartais - mikčioti,
nesugeba ramiai ir aiškiai
pranešti kokią nors žinią,
skuba ir pan.
dazniausiai per daug
sypsosi, tyli, arba
atvirksciai, nusisneka, nes
sneka bet ka.
Panasiai.
nesugeba taikliai pateikti
klausimo ar reaguoti i
replikas, nevaldo situacijos,
auditorijos
beveik nesustodamas beria
pasiruosta teksta, nenustovi
vietoje, maisosi ir
atsiprasineja
klysta, žodžiai pinasi
kalbedamas jis uzsikerta, kai
padaro kokia klaida , ne
papavercia tai juokais, o jei
ir pavercia, tai jo
intonacijoje girdisi, elgesy
jauciama kalte
Stovi arba sedi susikaustes,
nesugeba sklandziai ir
naturaliai pateikti klausimu
laidos dalyviams, pereiti
nuo vieno klausimo prie
kito, kalba nelabai risliai.
skaito uzrasus (jei nera suflerio)
nezinau
Bando sudaryti ivaizdi, kad
nesijaudina, bet is galbut
virpancio balso
ir "striginejancio" teksto
tai, kad vedejas bijo,
galima pajausti
priklauso nuo vedejo.
Tokių pavyzdžių nežinau.
Nepastebėjau, kad koks nors
vedėjas jaudintųsi.
Uzsikerta kalbedamas, mirksi
daznai
tokiu retai pasitaiko
stengiasi nugaleti jauduli.
Veblenimas, nesugebejimas
suregsti sakinio. Cia -
stewreotipinis vertinimas,
nes siaip nuo kiekvieno
zmogaus priklauso, reikia ji
stebeti ilgai, kad galetum
pasakjyti, kad butent tas ar
anas pozymis rood, kad
zmogus jaudinasi.
susikausto arba judesiai
pasidaro nenaturalus,
nervingi. kartais del to
klysta kalbedamas.
buna paraudes, nerisliai
kalba
kartoja tuos pacius zodzius,
klysta
Nesamoningai uzduoda
klausimus, "negirdi"
pasnekovu, metosi nuo vienos
temos prie kitos