Tėvų emigraciją patyrusių vaikų psichosocialinė situacija: socioedukacinis kontekstas (anketa pedagogams)

17. Kokios priemonės, padėtų sušvelninti emigracijos neigiamas pasekmes vaikui.... (parašykite)

  1. mokyklos ir tėvų nuoširdus bendardarbiavimas, taip pat atviras ir nuošridus tėvų pokalbis su vaiku, situacijos išaiškinimas, vaiko paruošimas jai ir kiti aspektai..
  2. Jei tėvai dažnai grįžtų aplankyti vaikų.
  3. daugiau kalbėtis apie emigracija, siekti, kad jis kuo daugiau vertintu tai ka turi, mokintis, nes tai svarbi jų gyvenimo dalis
  4. Priverstinis giminaičių rūpinamasis paliktais vaikais? Manau, reikėtų sudaryti tam tikrą sutartį su artimiausiais giminaičiais, kurie rūpintųsi paliktu vaiku, padėtų su mokslais ir t.t. Giminaičiai galėtų būti skatinami iš mokyklos fondo ar savivaldybės, jog tą vaiką prižiūri. Plius, galėtų būti skiriamos jiems priemokos už pagerėjusius mokinio rezultatus. Nes nemanau, kad soc. pedagogė galėtų ką nors pakeisti, ypač tokiam augančiam jaunimui. Kita vertus, manau „nuobaudos“ būtų tinkamiausia išeitis. Jei semestro ar metinis vidurkis tėvams išvykus nukrito 50%, įskaitant pažymių vidurkį bei pamokų nelankomumą, reikėtų juos tinkamai nubausti ar pagrasinti, jog šie susiimtų. Tai galėtų būti netgi palikimas kartoti kursą ar išmetimas iš mokyklos. Griežtos sankcijos manau pakeistų per daug atsipalaidavusių jaunuolių mąstymą.
  5. Nuolatinis tėvų ir vaiko ryšio palaikymas, pasitikėjimas, glaudus ryšys su globai paskirtais asmenimis.
  6. Užimtumas, bendravimas su kitais vaikais, nuolatinis kontaktas su tėvais.
  7. Nežinau ar tokių priemonių yra, viskas priklauso nuo santykių buvusių šeimoje prieš išvykimą.
  8. -
  9. Nežinau
  10. Valdžios dėmesys vaikams