SOCIOEDUKACINIO DARBO METODAI, SIEKIANT GERESNIO VAIKŲ PASIRENGIMO MOKYKLAI

Gerbiami respondentai, šį tyrimą atlieka Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakulteto, socialinės pedagogikos III kurso studentė Aistė Župerkaitė.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti Jūsų požiūrį į socioedukacinio darbo metodus, siekiant geresnio vaikų pasirengimo mokyklai.

 

Prašau atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, atsakymą įrašant arba kvadratėlyje pažymint √. Klausimuose, kuriuose yra daugiau nei 3 atsakymai, galite pažymėti daugiau nei vieną atsakymą. Tyrimo gauti rezultatai bus panaudoti baigiamajame darbe. Apklausa yra anoniminė.

1. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu - Pagal pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Ar pritariate tokiam įstatymui, kuomet akcentuojamas tik vaiko amžius?

2. Jūsų manymu, ar priešmokyklinis ugdymas turėtų būti privalomas?

3. Kaip manote, kokie yra svarbiausi pradinio ugdymo aspektai? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

4. Ar pritariate, kad priešmokyklinio ugdymo vaikų amžiuje vyksta tam tikri, tik šiam amžiui būdingi vystymosi procesai?

5. Kaip manote, kokie yra svarbiausi priešmokyklinio ugdymo vaikų fiziniai bruožai, turintys įtakos mokymuisi? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

6. Kaip manote, kokie yra svarbiausi priešmokyklinio ugdymo vaikų psichologiniai bruožai, turintys įtakos mokymuisi? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

7. Ar pritariate, kad minėti priešmokyklinio ugdymo vaikų amžiaus fiziniai ir psichologiniai bruožai yra tokie pat svarbūs ir pradinio ugdymo amžiuje?

8. Kaip manote, kokie yra svarbiausi pradinio ugdymo amžiaus vaikų socialiniai bruožai, turintys įtakos mokymuisi? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

9. Jūsų manymu, kokius metodus reikėtų taikyti namuose ruošiant vaiką mokyklai (kai nelankoma jokia ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaiga)? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

10. Jūsų manymu, su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria vaikai, lankantys priešmokyklinio ugdymo grupę? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

11. Jūsų manymu, kokią įtaką vaiko ugdymuisi turi ugdymo institucijos ir šeimos partnerystė?

  1. Šeimos ir įstaigos partnerystė leidžia atpažinti vaiko problemas daug greičiau, taip joms užkertant kelią pradinėje mokykloje. Svarbu, kad šeima vaiko neužkrautų įstaigai, ir nors vaikas grupėje ar klasėje tėvai turėtų jaustis atsakingi už savo vaiką
  2. Didelę. Tai sėmingo vaiko ugdymosi pradžia.
  3. Ji yra labai svarbi.
  4. Labai didelę įtaką turi mokyklos ir šeimos partnerystė: mokytojo klasėje išdėstyta medžiaga ne visiems vienodai greitai ir gerai suprantama. Jeigu namiškiai vaikui suteiks savalaikę pagalbą, dar kartą grįš prie to, apie ką kalbėta klasėje - rezultatas bus geras. Be abejonės, namiškiai turi žinoti viską apie vaiko gyvenimą mokykloje, santykius su draugais ir mokytojais. Ir mokykla niekada neturi problemų su tokių šeimų vaikais. Mažiau problemų turi ir pats vaikas.
  5. Labai svarbią. Tik visapusiškas bendradarbiavimas tarp tėvų ir ugdymo įstaigos darbuotojų gali atnešti teigiamus rezultatus
  6. Labai didelę, nes tik bendraudami tėvai su pedagogais gali pasiekti geriausią rezultatą.
  7. Labai didelę.
  8. Didžiulę
  9. Ugdymo institucijos dažniausiai nukreipia vaiką teisinga linkme, padeda subręsti. šeimos partnerytė turi įtakos labiausiai vaiko socialiniams įgūdžiams.
  10. Didelę
…Daugiau…

12. Ar pritariate, kad vienas iš svarbiausių priešmokyklinio ugdymo aspektų yra savarankiškumo ir aktyvumo ugdymas?

13. Jūsų manymu, kokie yra tinkamiausi socioedukacinio darbo metodai, siekiant geresnio vaikų pasirengimo mokyklai? Atsakymus sužymėkite pagal jų svarbumą - 1 - svarbiausias, 2 - mažiau svarbus ir t.t.

14. Kokie metodai yra taikomi jūsų įstaigoje, siekiant geresnio vaikų pasirengimo mokyklai arba sumažinant vaikų adaptacijos problemas mokykloje?

  1. Pats svarbiausias - žaidimas.
  2. Mūsų įstaigoje yra taikomi:žaidimai, renginiai, projektai, supažindinimo veiklos ir t.t.
  3. Taikome žaidimo metodus, dažniausiai tik tokiu būdu galime juos sudominti
  4. Žaidimai, pratybėlės, dalyvavimai renginiuose. Priešmokyklinėje grupėje mokome mokyklinės disciplinos, ruošiame vaikus psichologiškai, kreipiame didelį dėmesį į renginių organizavimą ir dalyvavimą juose, taip pat labai svarbus yra susipažinimas su pirmąja mokytoja ir klase.
  5. Žaidimų metodai
  6. Nedirbu ir niekada nedirbau su priešmokykline grupe, tai drąsiai teigti nieko ir negaliu. Pradinukai, peržengę mokyklos slenkstį, jaučiasi pakankamai gerai, nūdienos vaikai yra drąsūs ir įsikibę mamai į ranką nebeverkia. Atskiri atvejai dėl adaptacijos reikalingi, bet tai nėra masinis reiškinys.
  7. Žaidimo metodai labiausiai patinka vaikams, todėl su jais labai lengva dirbti. Taip pat atneša tokie metodai greitų ir aiškų rezultatų. Grupinio darbo metodai, skatina formuotis vaikų socialiniams įgūdžiams, tarpusavio bendravimui tai svarbiausias veiksnys. Tai labai geras darbo metodas.
  8. Pokalbio metodai, grupiniai metodai.
  9. Žaidimo metodas, individualaus pokalbio metodas.
  10. Žaidimai.
…Daugiau…

15. Kokius metodus siūlytumėte taikyti, siekiant geresnio vaikų pasirengimo mokyklai?

  1. Žaidimų metodai, Grupiniai metodai bei pokalbio metodai
  2. Siūlyčiau vaikus pratinti prie įvairių renginių, projektų (pilietiniai, literatūriniai, sportiniai), skatinti juos dalyvauti. Ten jie įgija pasitikėjimo savo jėgomis, išmoksta dirbti grupėse arba ruošiasi tam individualiai, kartais su tėvelių pagalba. Taip pat siūlyčiau darbą su tėveliais grupėje, kasdieninės praktinės ir tiriamosios veiklos grupėje (pasivaikščiojimai į lauką, susipažinimai su gamta, aplinka), išvykos į muziejus, teatrus ir susipažinimas su pirmąja mokytoja ir klase.
  3. ---
  4. Vaikui reikia sukurti gerą mikroklimatą, pasiūlyti patrauklią veiklą, neperkrauti jo ,,mokslo'' problemomis - ateis į mokyklą, taps mokiniu ir pagal save mokysis.
  5. Kinaestetiniu būdu galima formuoti įvairius įgūdžius. Taip pat grupiniais metodais galima vaikus socialiai ruošti mokyklai.
  6. Žaidimo metodai.
  7. Konsultacija, bendradarbiavimas su tėvais.
  8. Žaidimai, pokalbis, diskusija ir kt.
  9. Mokyti savarankiškumo kiekvienos dienos eigoje, pratinti prie individualaus darbo, ugdyti socialinius įgūdžius žaidžiant įvairius žaidimus.
  10. Žinoma žaidimas, kuo įvairesni, kuo labiau atitinkantys realias situacijas.
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą