SOCIALINIŲ TINKLŲ NUOMONIŲ FORMUOTOJŲ POVEIKIS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONĖMS
Didžioji visuomenės dalis yra priklausomą nuo tam tikrų komunikacijos kanalų, kurie individą priverčia prisitaikyti prie vienos iš grupių, kurios turi savo požiūri, tai liaudyje vadinama bandos jausmu. Visuomenę, grupinį požiūrį priverčia formuoti, kiekvieną dieną juos supančios naujienos. Šiai dienai naujienų srautas yra neaprėpiamas, individas norėdamas peržvelgti per dieną į erdvę paskleistą turinį užtruktu ilgus metus, todėl prieš žvelgiant į kažkokį turinį, labai svarbu atsirinkti, tai kas yra aktualu ir asmeniniu požiūriu atrodo patikimą. Didžioji dalis talpinamo turinio yra netinkamas vartoti, nes didžiają dalį jo sudaro pramoginis turinys, kuris visiškai neformuoja mūsų požiūrio aktualiomis temomis, tai tik leidžia pasisemti naujienas, kurios labiau tinkamos pokalbiui prie kavos. Didelio kiekio informacijos atsiradimui stipiriai įtakos turėjo web 2.0, sukurtas 2001 metais, kuris įtakojo medijų kūrimasi, į kurių platinimą ir veiklą įsitraukia vis didesnė visuomenės dalis. Socialinėje erdvėje atsirado labai daug žmonių gebančių išreikšti savo mintis ir savo kuriamu turiniu sužavėti žmones. Nuo to laiko prieš tai didelio dėmesio susilaukusi tradicinė žiniasklaida, susilaukė labai daug negatyvaus požiūrio, dėl savo kuriamo turinio struktūros ir informacijos aktualumo. Jeigu žvelgtume iš šiandienos perspektyvos labai sunku atskirti, ne tik tai, kas didesnę įtaką daro visuomėnei, nuomotojos formuotojas, politologas ar žiniasklaida ir pati žurnalistika, kaip sąvokos apibrėžimas tarsi nebetenka prasmės. Jeigu atsižvelgtume į šiai dienai žiniasklaidos protaluose rašomus straipsnius ir nuomonės formuotojų išreikšiamą požiūri, astižvelgiant iš paprasto indindo perspektyvos gali atrodyti, kad tai yra vienas ir tas pats darinys, tik išreiškiamas kitokia forma, galbūt skirtumas, tik tas, kad žiniasklaidoje požiūrį, vis dar bandoma išreikšti tarp paslėptų eilučių, o visuomenės formuotojai gali savo nuomonę reikšti laisvai, nes jų taip stipiriai neriboją teisės normos, kurios žurnalistus verčia išlikti nešąliškais, bet kokiomis tamomis. Galima pastebėti, kad žiniasklaidos susiduria su krize, kuria norint sustabdyti, vis daugiau reikia ieškoti alternatyvų, kaip prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir kintančios visuomenės poreikiu. Todėl galima teigti, kad žurnalistai ir jų viešieji portalai turi įdėti vis daugiau darbo, siekiant prisitaikyti prie alteranytvosios medijos ir publikuoti naujienų srautą taip, kad jis būtų įdomus per didelį turinio pertėklių gaunamčiam vartotojui.