Socialinių mokslų srities mokslininkų ir tyrėjų požiūrio į atvirąjį mokslą tyrimas

Pažangą

tai mokslo plėtra, dalijimasis žiniomis, patirties kaupimas

neturiu nuomonės

Laisvai prieinama informacija, bendradarbiavimas tarptautiniu mastu.

Skaidrumas, prieinamumas prie įvairių sričių ir kokybiškų mokslinių tyrimų, netgi jų vykdymo stadijoje, bendraminčių/bendraautorių suradimas, pažangos ir inovacijų skatinimas bei greitesnė jų sklaida globaliu mastu.

Mokslo patikimumą

Mokslinių tyrimo duomenų ir rezultatų skaidrumą ir prieinamumą. Geresnes galimybes pakartoti tyrimą arba duomenų analizę. Geresnes mokslininkų bendravimo galimybes. Didesnį visuomenės pasitikėjimą mokslu. Geresnes galimybes išvengti mokslinių klaidų ir sukčiavimo. Mažiau popieriaus spausdinimui.

Gera idėja

galimybe pasidalinti savo ir kitu mokslininku partirtimi

Iki šiol - tyrimų rezultatų viešinimas katedros kasmetinėse ir tarptautinėse konferencijose, mokslinių straipsnių publikavimas tarptautinėje erdvėje. Dabar susimąsčiau, kad gali būti ir kitaip.

?

atvirumas ir iniciatyvos bendradarbiavimui

galimybė keistis idėjomis

Moksl atvirumas - etika, kolegialumas ir gera teisinė bei finansinė bazė (mokslininkų interesų labui), susijusi su atviro mokslo sistema.

tiesą pasakius, nieko :) Kam reikia - randa, o kam nereikia, tai ir atvirumas nepadės.

-

Platesnės galimybės telkti tyrimų grupes ir daugiau galimybių vykdyti išsamesnius tyrimus

Rezultatai ne tik uždarai mokslininkų bendruomenei, bet vieša prieiga ir galimybė naudotis visuomenei

Sklaidą, skaidrumą, objektyvumą

Dar viena tuščia sąvoka, neturinti daug bendro nei su pažinimu, nei su mokslu

Patirtį, rengiant tyrimus pasirinkta kryptimi

Mokslo atvirumas - pirmiausiai galimybė dirbti prie dominančių temų su bendraminčių iš savo ir kitų šalių komanda, tokiu būdu sparčiai judant į priekį ir išgaunant sinerginį efektą.

Pozityvu tai, kad yra galimybė rasti kontaktą su panašias siauras temas tiriančiais kolegomis. Negatyvu - "atsivėrimui" reikia skirti daug laiko. Mokslu užsiimantys asmenys Lietuvoje (o ir kitur) dažniausiai ir taip perkrauti, tad turiu nuostatą, jog "atsivers" visų pirma niekais užsiimantys, o ne rimti mokslininkai.

per mažai žinoma ir suprantama sąvoka. Nėra motyvacijos, nėra mokymų, kaip naudotis tokiomis sistemomis

Atvirai prieinami mokslinių darbų rezultatai (straipsniai, tyrimų rezultatai ir pan.)

Naujovės, tampančios būtinybe.

Galimybė pasisemti idėjų

Mokslo raidos sėkmę, mokslo rezultatų prieinamumą. mokslinės veiklos skaidrumą.

galimybė gauti duomenis, galimybė publikuoti tyrimų rezultatus, prieinamumas prie kitų mokslo darbų

Atviras, prieinamas, lengvai pasiekiamas

Mokslo darbų ir tyrimų matomumas pasaulyje.

Turėti laisvą prieigą prie kuo daugiau mokslo publikacijų - prenumeruojamos duomenų bazės labai brangios. Naudotis įvairiais mokslo komunikaciją palengvinančiais įrankiais. Publikavimasis atviros prieigos moksliniuose žurnaluose ir talpyklose.

kokybės suprastėjimą

KAi mokslas tampa suprantamas ir įdomus ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei. Patrauklus mokslas, naudingas

Diskusiją su kitais mokslininkais, visuomenės švietimą

Tai galimybė sužinoti aktualią informaciją, pasidomėti kitų mokslininkų tyrimais.

informacijos ir idėjų mainai

daugiau siečiau mokslo atvirumą su mokslinių duomenų prieinamumu ir sklaida. Tačiau žinoma, tai apima ir išplėstas galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui ir tarptautiniams tyrimams.

didesnį mokslo įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui, galimybę burtis ir rasti naujų sprendimų kaip gauti žinias ir jas taikyti.

Pamatuotas neatvirumas, t.y. neatvira tik tai, kas negali buti atvira, visa kita atvira.

tinkamas įrankis/platforma

Pirmiausia, atvirumas patvirtina skaidrumą, viešumą. Atviras mokslininkas neturi baimės viešinti rezltatus, nes jie yra skaidrūs, procesai iki rezultatų pateikimo išsdikutuoti, kritiškai vertinti mokslo bendruomenės narių (kolegų), priimtos kritinės pastabos tyrimo procesų tobulinimui. Sakyčiau mokslo atvirumas, galiausiai patvirtina ir mokslo kokybę (t.y. gerina kokybę - atviras mokslas automatiškai tampa "of higher quality and empowering researchers to seek this quality"

Gali pasitikrinti, ar tokių tyrimų nėra atlikta, gali rinkti medžiagą savo tyrimui, gali naudotis kitų tyrėjų atliktų tyrimų duomanimis

Informacijos apie atliekamus tyrimus skelbimas, dalijimasis gautais rezultatais, nesudėtingas priėjimas prie duomenų masyvų ir pan., galimybės dalyvauti tarptautinėse konferencijose.

Laisvą prieigą prie mokslinių publikacijų, duomenų, mokslinių pasiekimų sklaidos

situacijos, kurios dėka tenka nelegaliai ieškoti prieigos prie duomenų bazių prie kurių Lietuvos universitetai neretai neturi prieigos

galimybes

Spartesnė mokslo pažanga.

Aš manau, kad atvirumas moksle -yra gautų rezultatų naudos viešinimas visuomenei. Visai nemanau, kad perdėtas informacinių technologijų taikymas gali trukdyti mokslinei veiklai dar labiau biurokratizuojant šią sritį.

Yra daug teigiamų aspektų, kuriouos pažymėjau aukščiau, tačiau yra ir neigiamų, pvz: mokslo atvirumas, pvz., publikacijų Open access žurnaluose prasme dažniausiai reiškia nemažus pinigus, kuriuos tyrėjas turi sumokėti leidėjui už tai, kad tyrimas būtų paskelbtas viešai ir nemokamai vartotojui. Taigi, tai patogu masiniam vartotojui, tačiau daugeliui tyrėjų iš skurdesnių šalių tai papildomas barjeras ir atskirtis, nes pagal šį atviros prieigos modelį jų tyrimų viešinimas tampa jiems per brangiu. Nebent už jį sumoka projektinis finansavimas ar institucijos (užsakomų straipsnių atveju). Dar vienas labai rimtas neigiamas aspektas - mažai žinomas ar jaunas tyrėjas, neturintis straipsnių aukšto cituojamumo žurnaluose, tampa viešai diskredituojamas (pvz., ResearchGate reitinguose) kaip nevertas dėmesio, todėl jam labai sunku ar neįmanoma prasimušti į rimtesnius projektus ir tyrimų grupes ir pan. Teigiamas aspektas - prieinamum

Kiek įmanoma platesnę virtualią prieigą