Išklausyti Pasikalbėti Nenuvertinti žmogaus sunkumų Pasiūlyti kreiptis pagalbos į psichologą Pastumeti teigiamiems apsisprendimams Buti kartu Išbūti kartu su juo, neleisti kentėti vienam Jeigu yra priklausomybė nuo kvaišalų, pirmiausia stengtis padėti ,,išlipti'' Padėti kreiptis į profesionalus Mėginčiau drąsiai kalbėtis, naudoti frazes "zavižudybė, nusižudyti" ir t.t. klausčiau tiesiai, ar ketina Skirti laiko ir demesio tam zmogui Remtis į artimuosius ar suprantančius problemą Pabūti šalia ir duoti žinoti, kad yra jis/jisvarbus ir rūpi, kad tai yra bjaurus etapas, kurį galima kartu įveikti Pasiieškoti gero dvasiškio, psichologo, gerai jeigu draugą turi, bandyti padėti surasti... Parodyti jam psichodelinę dieną Savo veikla ir buvimu raginti veikti kartu, nelikti vienam su savo tariamai neiveikiamais rupesciais Pasiulyti žmogui pailsėti, paimti atostogas su tikslu, apsiraminti. Jį atpažinti Bandyti nebanaliai įtikinti Reikia paprašyti jo pagalbos, kad jis pasijustų reikalingas. reikia pasiūlyti jam veiklą Įtraukti į prasmingą veiklą Sudaryti galimybę žmogui papasakoti savo istoriją - įtraukiant į kūrybines ir širdį atveriančias veiklas, projektus. Būtina padėti suprasti, kad jis nėra vienas, praleisti kuo daugiau laiko, visapusiškai padėti, daug juokauti, leisti laiką gamtoje Pasiūlyti kreiptis į psichiatrą, psichoterapeutą Informuoti jo artimuosius Parodyti demesi, rupesti, jeigu imanoma, nuvesti uz rankos pas specialista, melstis uz zmogu, parodyti jam kaip yra dievo mylimas ir dekoti uz jo gyvenima. Buti salia kiek galiu, kiek manes reikia, kreipciaus i specialistus..bijociau..
Bijo būti apkaltintas ir nesuprastas Nėra žmonių, kuriais galėtų pasitikėti Nežino, kur kreiptis pagalbos Nenori būti išgelbėtas Nenori atrodyti silpnas (turiu susitvarkyti pats...), nenori sukelt rūpesčių artimiems žmonėms, jų skaudinti (nepagalvoja, kas įskaudins dar labiau), jau jo dvasia serga, tik aplinkiniai to nepastebi, o ligonis pats jau nebegali adekvačiai vertinti situacijos... manau, priežasčių yra daugiau, nei mes galime įsivaizduoti Nemano kad kas nors pasikeis, netiki kad gali kas nors padėti, viską jau išbandė Impulsyviai pasielgia Problemos atrodo arba yra per didelės, kad jas išspręstum Būsena, kurioje žmogus ryžtasi žudytis yra tokio beviltiškumo ir beprasmybės užpildyta, kad kiekviena minut Bijo7nenori pripazinti pats sau jog serga Bijo pasirodyti silpnu, nesėkmingu, nevykėliu, nenori kitiems užkrauti savo neigiamų emocijų ir jų gąsdinti. Dėl gėdos jausmo, kad reikia pagalbos, ypač vyrai Mažesniuose miesteliuose trūksta kvalifikuotų specialistų, praktiškai nėra iniciatyvių pilietinių veiksmų. Abejoja, kad kas nors sugebės padėti Retas gali reflektuoti priežastį tokio noro Galvoja, kad išsikapstys pats, kol būna pervėlu. Nes gali neatrodyti jog reikia pagalbos Visuomenėje sklando įsitikinimas, kad kreipiasi pagalbos silpnieji, yra ir iš sovietinės sistemos likusios klišės, stigmos apie psichines ligas, ligonines. trūksta informacijos apie tai. žmogus, kuris ilgą laiką patiria stresą, skausmą, kenčia, kol tai tampa nepakeliama ir pradeda manyti, jog vienintelis būdas nutraukti tai yra tik išėjimas. Manau, jie bando kreiptis pagalbos, bet netiesiogiai. reikia mokyti ne tik kreiptis pagalbos, bet ir atpažinti jos šauksmus. Gali būti, kad jau visus būdus išbàndė ir pasiliko šis kraštutinis- tik nusižudyti... Nemato vilties ir nebeturi jėgų. Jis mano jog cia jo vieno reikalas Jei tikrai ketina tai nieko ir neklausys Nenori būti silpnas Jaučia gėdą Nemano, kad jam kas nors gali padėti, o pats nebeturi jėgų ir motyvacijos gyventi (t.y. kovoti) toliau Savižudys yra prisiemės sprendimą, ir jo gyvenima neišgelbėsi paduodant skrajute. tai sudėtingas projektas kuri jam teks įgyvendinti pačiam, arba ilgalaikė pagalba, kaip specialisto tuo pačiu artimųjų Jo sociainis ratas būna užsidaręs - nesaugu eiti į dialogą Arba nenori būti išgelbėtas,arba gyvena tokioje aplinkoje kur jo gali nesuprasti Gėda Gėda kreiptis į psichologus, labai brangus privatus konsultavimas Manau visi variantai galioja, nėra vieno modelio. aš asmeniškai ....nenorėjau būti išgelbėta, nes buvau įsitikinus, kad mano gyvenimas baigėsi...dėl nealaimingos meilės. Jei jis galvoja apie savižudybę, reiškia - jam tai paskutinė instancija. ieškantys pagalbos nori dėmesio. Teko šiemet susipažinti su tyrimais, kurie buvo atviroje paskaitoje pristatyti visuomenei university of glasgow. verta būtų pasidomėti pagal jų atliktus tyrimus, koks procentas savižudžių nenori būti išgelbėti, ir kad didesnė dauguma savižudžių ar linkusių, vienaip ar kitaip apie tai praneša, ir kiek finaliniam sprendimui "išeiti" turi žmogaus charakteristikos kaip nelankstumas ir ūmus sprendimų priėmimo lygis. ir kad galima su tomis charakteristikomis dirbti, jas keisti. Neturi tam jėgų Nedrįsta prisipažinti Priezastys turbut ivairios, kartais gal neleidzia kreiptis pagalbos ir per didelis ego, kartaisgali buti proto uztemimas, spontaniskas elgesys, beviltiskumas, troskimas isnykti cia ir dabar. Manau bijo, kad ju noras nusizudyti gali buti ivertibtas kaip eiline bloga nuotaika..lygiai kaip serganciam depresija- niekas nepriina to kaip ligos- liepia neissisirbineti.. Bijo pasirodyti silpnais ir paluzusiais, serga depresija ir nesupranto jos poveikio i gyvenima, galvoja kad nieko pakeisti jau negalima Gėdinasi prisipažinti turintis tokių problemų. Nemato išsigelbėjimo
Klaidingai suprantamos ir aprašomos savižudybės priežastys Romantizuojama įžymaus žmogaus savižudybė Klaidingai interpretuojamos pagalbos galimybės Klaidingai suprantama emocinės paramos linijų svarba Manau, jau pats įvrdintas žodis "savižudybė" tampa "reklama" pačia blogiausiaja prasme, kuo daugiau turėtų būti teigiamas gyvenimas. Neteisingai formuluojamos mintys, pvz. per neiginius "nesižudyk", "neabejok" ir pan. jau seniai įrodyta, smegenys dalelės "ne" nefiksuoja ir mato priešingą informaciją - "žudykis", "abejok" Viešoji nuomonė, informacijos sklaida daro didelę žalą inertiškai, nuolat eskaluodama vieno ar kito žmogaus savižudybę. Žiniasklaidos eskaluojamos detalės apie žymių žmonių mirtį, mitologizuojama mirtis yra labai stiprus veiksnys. arba kartais kūriniai paveikia, kaip goetės 'verterio kančios' sukėlė savižudybių bangą. Nuolat kasdienėje veikloje vartojamos frazės: "sugriovei man gyvenimą", "jei taip ir toliau, nusižudysiu", "nors užsimušk" ir t.t. Įvykis aprašomas ar aptariamas taip, lyg savižudybė nusižudžiusiojo atveju išties buvo vienintelė išeitis. Nelabai supratau klausimą Lobizmas (pvz., nusižudžius paaugliui gėjui, zabarauskas kaip reikiant išnaudojo tą mirtį savo piarui ir lgbt problemoms (neadekvačiai pateiktoms). egzistuoja ir žiniasklaidos lobizmas (straipsnį apie savižudybę tikrai skaitys ir klikins) Per žinias nereikėtų smulkių detalių, ypač kriminalinėse žiniose, įžeidžiančios ir skaudinančios straipsnių antraštės delfi, 15 min, lrytas ir kt.šlykšti žurnalistika Visi variantai galėtų būti. Savižudybė pateikiama kaip viena iš opcijų, "garantuojančių" minutę šlovės Nelabai man aiškus klausimas. galbūt netinkamas būdas kalbėti apie savižudybę, akcentuojantis į negatyvią informaciją, kaltinti, konstatuoti, kaip čia tas ir anas yra blogai, leisti neigiamų emocijų srautą. matyt savižudybė turėtų eiti su pozityvia informacija, kuri skelbtų, ką daryti, ką galima padaryti, kas jau veikia, ką ketinama pradėti daryti, ir moksliniai tyrimai, ir profesionalių bei patyrusių šoje srityje visuomeninių organizacijų informacija, žmogiškos istorijos. pasirinkimo gyventi istorijos, pasirinkimo kitaip gyventi istorijos. Betkokio formato stendai, plakatai su užrašais- ,,nesižudyk'', manau, jie daugiau atstumia, yra be dvasios, neturi nieko ko trūksta ketinančiam žudytis Detalūs savižudybių aprašymai Ieškoma ir atrandama "kaltininkas(ai)" Spauda, tv, internetas įvykius pateikia kaip sensacijas, bet ne kaip faktą. Visuomenė pati reklamuoja savižudybių būdus, priežastis ir silpnos psichikos žmonėms tuo susigundo. Nesugalvoju