Kaip manote, kodėl nusižudyti ketinantis žmogus nesikreipia pagalbos?
Nemato išsigelbėjimo
Gėdinasi prisipažinti turintis tokių problemų.
bijo pasirodyti silpnais ir paluzusiais, serga depresija ir nesupranto jos poveikio i gyvenima, galvoja kad nieko pakeisti jau negalima
manau bijo, kad ju noras nusizudyti gali buti ivertibtas kaip eiline bloga nuotaika..lygiai kaip serganciam depresija- niekas nepriina to kaip ligos- liepia neissisirbineti..
priezastys turbut ivairios, kartais gal neleidzia kreiptis pagalbos ir per didelis ego, kartaisgali buti proto uztemimas, spontaniskas elgesys, beviltiskumas, troskimas isnykti cia ir dabar.
Nedrįsta prisipažinti
neturi tam jėgų
Teko šiemet susipažinti su tyrimais, kurie buvo atviroje paskaitoje pristatyti visuomenei University of Glasgow. Verta būtų pasidomėti pagal jų atliktus tyrimus, koks procentas savižudžių nenori būti išgelbėti, ir kad didesnė dauguma savižudžių ar linkusių, vienaip ar kitaip apie tai praneša, ir kiek finaliniam sprendimui "išeiti" turi žmogaus charakteristikos kaip nelankstumas ir ūmus sprendimų priėmimo lygis. Ir kad galima su tomis charakteristikomis dirbti, jas keisti.
Jei jis galvoja apie savižudybę, reiškia - jam tai paskutinė instancija. Ieškantys pagalbos nori dėmesio.
manau visi variantai galioja, nėra vieno modelio. Aš asmeniškai ....nenorėjau būti išgelbėta, nes buvau įsitikinus, kad mano gyvenimas baigėsi...dėl nealaimingos meilės.