Koks būtų jūsų asmeninis „receptas“ savižudybių prevencijai?
stiprinti žmonių emocinį raštingumą, nuo mažų dienų.
Tinkamai motyvuoti gyvenimui nuo vaikystes, laiku pastebeti
Nenustoti apie tai kalbet kasdien ir visur
Būti arčiau žmogaus
Reikia gauti finansavima SAVIZUDYBIU PREVENCIJOS CENTRO IKURIMUI, jo veiklai, darbuotojams, transportui, pastoviai reklamai... Kokiai dvidesimtmeciui po visa Lietuva, visuose kaimuose testi diegti stiprios geros valios ideja
Artimųjų dėmesys, įtraukimas į veiklą, asmeniškas pokalbis. Netikiu masinėmis akcijomis šiuo atveju. Žmogui svarbiausia jauti, kad jo išėjimas kažkam sukels tuštumos jausmą, kad jis yra kažkam reikalingas.
Išmokyti žmones kalbėtis apie jausmus. Ne juos „nugerti“, paslėpti, kitaip nerodyti jų turint, o kalbėtis ir išreikšti. Nužudyti gali ir meilė, ir neapykanta, jeigu jos neišreikštos. Nuo mažų dienų visas klases sodinčiau į psichologinės pagalbos grupes, kur dar būdami vaikais jie išmoktų žodžiais išreikšti, ką jaučia. Nuo „dideli berniukai neverkia“ ir „pažiūrėk į veidrodį, kaip atrodai apsiverkus — joks vyras nemylės“ pereinama į emocijų ir jausmų slėpimą. Galiausiai ieškoma kitų būdų pabėgti nuo savo vidaus, o kai jie nebepadeda — neretai pasirinkimu lieka savižudybė.
Nėra recepto. Gal mane visai žavi Kupiškio algoritmas, neseniai pradėta akcija miestelyje, kai žmonės apmokomi atpažinti ženklus aplinkoje ir į juos reaguoti. Norėtųsi, kad tai plistų po visą Lietuvą. Galbūt galima būtų tai susieti su kokiu spektakliu, aktorių pasirodymu,
Pokalbiai, bandymas suprasti kitą žmogų
Nemanau kad pakankamai nusimanau apie tai kad šnekėti, bet mano manymu tokį projektą turėtų vesti žmogus kuris per tai jau perėjo.