Kaip manote, kokios yra dažniausios priežastys, dėl kurių žmogus nusprendžia nusižudyti?
Meilė, atskirtis
artimo ryšio nebuvimas, susvetimėjimas, itin didelis jautrumas, nuolatinės patyčios...
Neviltis, vienišumas, nerimas, baimė dėl ateities, egoizmas
Vienišumas, savęs neatradimas, finansų trūkumas, skolos, kaltė, ilgalaikis alkoholio vartojimas.
Matyt tai lemia psichologinė ir emocinė būsena, kuri susikuria per tam tikras patirtis ir pasirinktas reakcijas į tas patirtis vaikystėje, pirmojoje šeimoje. Tai yra būsena, kuri yra sukelta kūno (fiziologija, tame tarpe ir cheminės jungtys smegenyse)-proto (psichologija: emocijos, jausmai, mintys, įsitikinimai) sistemos išsiderinimo. Pati pagrindinė priežastis yra ta, kad mūsų šeimose ir apskritai tradicijoje yra nevertinami šilti, intymūs meilės santykiai, atvira širdis. Mes augome stokodami meilės raiškos iš savo tėvų, nepažįstame savęs, nevertiname savęs, manome, kad mus mylėtų ir pripažintų, reikia tai užsitarnauti. Kai mums atrodo, kad nepavyskta užsitarnauti, tada atrodo, esam netinkami šiam pasauliui. Nemokam mylėti savęs. Jeigu panagrinėtumėte lietuviškus kūrinius literatūros, o ypač filmus, ant rankos pirštų suskaičiuotumėte tokius, kuriuose nagrinėjama meilės tematika, intymaus poros ryšo, intymaus šeimos ryšio tematika, švelnumo, palaikymo tematika. Sakoma, mes formuojame istorijas, bet tos istorijos toliau formuoja mus. Tiesiog, esame neišmyluotų, neiščiūčiuotų, neišsikalbėtų vaikų tauta, kuri jau, tikiuosi, pradeda suvokti, kad suaugus galime myluoti ir čiūčiuoti, ir išsikalbėti patys. Ir tada antra priežastis, susijusi su šia, - noras, gebėjimas, pasirengimas tapti ir būti suaugusiu žmogumi, t.y. pilnai atsakingu už savo gyvenimą: mylinčiu save, palaikančiu save ir nepriklausomu nuo išorės palaikymo (priežastis - negebėjimas suaugti). Matyt, turime nemažai žmonių, kurie, būdami suaugę, tėvų funkcijas savo gyvenimui perkelia ant sutuoktinių, kolegų, visuomenės, o juk tėvų funkcijas galėtume perduoti sau, tada mes patys sau tampame mylinčiais tėvais. Žinoma, toks suaugęs pats sau tėvas/mama, matyt, turi palaikyti ir mylėti save besąlygiškai, kaip savo vaiką, o ne reikalauti tą meilę ir pagarbą užsidirbti, įrodyti. Būtų fantastiškai gera turėti gilų įsitikinimą, kad mes esame pakankami tokie, kokie esame, ir jau verti gyvenimo bei meilės. Kiek lietuvių tuo įsitikinimu kvėpuoja? Čia jums ir trečia susijusi priežastis - savinepakankamumas, žema savivertė.
silpnumas ir apsileidimas, išsidirbinėjimas ir išlepimas
menka savivertė, susvetimėjimas, depresija
jaučiasi nereikalingas
Nelaiminga meilė, priklausomybė nuo alkoholio, skolos.
Nusivyiimas, žmogus jaučiasi negirdimas ir nematomas ir t.t.