Andrius Vyšniauskas Liepa 15 d, 2009Lietuvos ir kitų ES valstybių suigylnimas ekonominės krizės sąlygomis yra toli gražu trumparegiškas. Turtingos ir aukštus finansinius pajėgumus turinčios Vakarų valstybės turi žymiai geresnes sąlygas skolintis. Daugelis yra sukaupusios nemažus finansinius rezervus (beja tai padarė ir Estija), o tai padeda toms valstybėms nedidinti mokesčių ir skolinantis finansuoti įvairias verslo šakas. Lietuvos pasiskolinimo galimybės yra prastos, palūkanos didelės ir jei šiuo metu imtumėmės beprotiškai skolintis, tai reikštų, jog krizė tęstūsi labai ilgai, nes tektų grąžinti milžiniškas paskolų palūkanas, kurios biudžetą tiesiog skandintų, kaip nereikalingas balastas. Dėl turizmo verslo sektoriaus, tai šalys, kurios patiektos pavyzdžiais turi labai gerai išvystytą turizmo infrastruktūrą, tai yra didžiulė jų biudžeto pajamų dalis ir vienas pagrindinių verslų. Pavyzdžiui Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos savo ekonomika remiasi pramone, todėl šios valstybės į ją ir investuoja. Nelyginkime Vilniaus senamiesčio su Paryžiumi ar Druskininkų pušynų su Alpėmis ir jų eglynais.Tai visiškai ne vienreikšmiai dalykai. Jei norima plėtoti turizmą Lietuvoje, teks surasti specifinę sferą, kuri sudomintų turistus ir gebėtų konkuruoti su Vakarų turistiniais centrais. Ir čia nepakaks pasakyti, kad mūsų miškai ar ežerai gražūs. Taip, jie gražūs. Mums gražūs, tačiau tokių grožybių galime atrasti kiekvienoje valstybėje, o unikalumo, pripažinkime, mums trūksta.
Nesirenku
Didžkukulius, kiti patiekalai iš bulvės, mesos patiekalai, sriubos
kepsnius, cepelinus
paprastus
jei renkuosi, tai tik mineralini vandeni
Skanius, ne tokius brangius, pagal nuotaika.
Tuos, kuriuos gaminant maziausiai reikejo atlikti perdirbimo ir nera galimybes panaudoti nesvieziu produktu.