Savęs žalojimas

Neverta kankinti savęs, ypač tada, kai kiti nepraleidžia progos elgtis taip, kad tik tave sužlugdytų...

Svarbiausia - gydyti save bei ieškoti pagalbos norint išlipti iš to liūno.

-

A

Tai yra didelio mąsto problema, tačiau Lietuvoje maža to sprendimų, maža savanoriškos pagalbos akis į akį. Būtent tai išgelbėtų daugybę gyvybių bei paauglių. Norėtųsi daugiau prevencijos pvz; grupinė terapija, savanoriai psichologai.

Manau kad reiktų mūsų valstybei itin susimąstyti šiuo klausimu... :)

Stiprybės visiems

Manau, kad apie savęs žalojimą Lietuvoje beveik nėra kalbama, tai yra pakankamai jautri tema ir vis dar vyrauja stigma, kad savęs žalojimas - tai tik dėmesio trūkumas ir pan. Žinoma, kad žaloja save būtent toks žmogus, kuris galbūt serga depresija ar turi tam tikrų psichologinių problemų, tad jis tokiu būdu tik šaukiasi pagalbos. Reikia visuomenėje kuo daugiau apie tai kalbėti - tokiu būdu ir Lietuvoje gal netgi sumažėtų savižudžių skaičius.

Kiekviemo zmogaus gyvenime ateina momentas,kai atrodo,kad viskas blogai. Lyg to istaisyt ar kazka pakeist nera sansu. Del to vieni imasi fizinio smurto pries save, o kiti psichologiskai save naikina. Taciau,tai naturalus etapas kiekvieno musu gyvenimuose,reikia moket laiku save suimt i "rankas",o jei neimanoma paciam - kreiptis i zmones,gi tiek mylinciu asmenu aplink mus... gyvenime tenka visko po "gabaleli" paragaut, tai mus tik stiprina, kaip asmenybes, jei susitvarkome su tuo.

Prie savęs žalojimo prisideda įvairi sklaida internete. Ypač aktyviai paaugliai skelbiasi tumblr.com, kur atrodo, kad pjaustosi kiekvienas, norintis būti išskirtinis. Paaugliai, pajutę gyvenimo sunkumus, su kuriais susiduria kiekvienas, ir pamatę, kaip žalojasi kiti ir kad išorinis skausmas a la padeda įveikti vidinį, bando tai daryti patys, jaučiasi išskirtiniai. Jie negalvoja, kad randai liks visam gyvenimui. Tai - vadinama išties žiaurių dalykų romantizacija. Žinau, nes pati nuo to nukentėjau.