Savęs žalojimasis atsirado, kaip negebėjimo susitvarkyti su savo emocijomis apraiška. Tam tikra prasme psichologinio krūvio palengvinimas
Neradau kitos išeities tik tai daryti. Priklausomybė.
Dėl bandymo isprevartaut
Jaučiau pyktį (nebūtinai ant savęs) ir nemokėjau jo išreikšti konstruktyviai, buvo baisu, kad galiu netyčia jį parodyti kitiems, jaučiau vidinį skausmą ir norėjosi jį pamatyti fiziškai, pajausti jį, kaip kažką materelaus
Nekenčiau savęs, baudžiau save už kvailai padarytus dalykus ar kažkokius kitus nutikimus.
Kad nusiraminčiau, kai buvau susinervinusi, nes trenkus į galvą apduisti trumpam; nekenčiu savęs
norėjau pasijusti vėl žmogumi, kuris jaučia skausmą ir kraujuoja kaip ir kiti, maniau, kad esu verta to.
nezinau
Priklausomybė ir savęs žalojimas kaip kritinis prašymas - šauksmas pagalbos
Nežalojau, buvo kitokiu užsiėmimų nei save žaloti...