Stengiuosi pamilti savo kūną ir ieškoti jame vietų, kurios man ypatingai patinka. Tai yra tikrai sunku, ypatingai gyvenant tokioje stereotipų visuomenėje. Visada sau primenu, kad mano kūnas yra mano sielos šventykla, sauganti mane nuo aplink esančių negatyvių jėgų. Žiūrėdama į veidrodį visada sau akcentuoju, jog tobulų nėra ir "visokių reikia".
Body is my temple
Jaučiu dėkingumą, už tai kad gavau tokį kūną - tobulai netobulą.
Man svarbu rūpintis savo kūno vidine ir išorine švara. Man svarbu rūpintis mano kūno saugiu grožiu ir estetika.
Esu ryšyje su juo. Mokausi jį girdėti ir atliepti jo poreikius.
Labai artimas. As kartais ji nuslobinu, bet tuomet atisdekoju, siaip labiau ji stengiuosi priziureti, kad jis galetu man atsidekoti reikalui esant.
Man santykis su savo kunu yra svarbus. Del to skiriu laiko savo jam lavinti ir palaikyti geros sveikatos. Pastebiu kad tai taip pat turi teigamos itakos mano savijautai.
Deja, nesu jam dėmesinga.
Mano kunas ikalintas mano smegenyse. Jei mano kunas butu nepriklausoma erdve, jis butu sveikesnis.
Gerbiu ji. Jis kartais keiciasi. Atsiranda apgamu, rauksliu.