Sakralinės vargonų muzikos poveikis asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Jeigu prieš tai esančiame klausime pažymėjote Taip, parašykite kokius pokyčius pastebėjote lankytojo elgsenoje. (Jeigu nepastebėjote, jokių pokyčių, pereikite prie sekančio klausimo).
Lankytojas yra neramus. Blaškosi. Muistosi. Prieš vedant jį labai dvejojome, ar jis išbus. Pasirodo, jam ši muzika tiko ir patiko. Sėdėdavo ramiai, nesiblaškydavo, atrodė nurimęs. Sumažėjo jo lingavimai, pykčio priepuoliai. Paskutinius kartus būdavo sunku išvesti namo. Norėdavo pabūti ilgiau. Tikimės, kad vasarą meditacijos bus pratęstos.
Lankytojo mama džiaugėsi, kad sūnus pats prašosi būti vedamas į bažnyčią klausyti muzikos, nors įprastai jis saugiausiai jaučiasi namuose ir jie savaitgaliais niekur neina.
Pirmasis kartas buvo sunkus. Lankytojas muistėsi, buvo neramus. Leidau jam persėsti kitur. Atsisėdęs toliau nuo draugų, jis aprimo. Sekantį kartą jis vėl sėdėjo toliau nuo draugų. Į meditacijas ėjo noriai, bet jam norėjosi būti atskirai nuo visų.
Mokinė nėra linkusi bendrauti. Grįžus po meditacijų visa mūsų grupelė, susėsdavome gerti arbatos ir pasikalbėti, pasidalinti įspūdžiais. Man, kaip klasės auklėtojai, džiaugsmas jog mokinė viena pirmųjų imdavo dalintis įspūdžiais!
Mokinė būna gana nervinga. Po meditacijų pastebėta, kad grįžus į mokyklą ji yra daug ramesnė.
Įprastai lankytojas labai nenoriai kur nors eina, po pirmos meditacijos, nereikėjo įkalbinėti. Užtekdavo pasakyti eisim pasiklausyti vargonų muzikos ir jis pats rengdavosi, ruošdavosi eiti.
Ramesnis. Sumažėjusi įtampa.
Įprastai lankytojas būna labai įsitempęs. pastebėta, kad tiek meditacijų metu, tiek po jų, įtampa atslūgdavo. Jausdavosi laisvesnis, ramesnis.