Reformatų skvero atnaujinimo klausimu
Reformatų skveras beveik nepaliestas stovėjo 35 metus. 2018 m. metais birželį Vilniaus savivaldybė paviešino J. Večerskytės-Šimeliūnės sukurtą skvero atnaujinimo planą, pagal kurį jau 2018 m. ketinama pradėti atnaujinimo darbus (projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo). Visuomenei ir architektūros specialistams sujudus, Vilniaus savivaldybė sutiko surengti viešą susitikimą su visuomene, kurio metu bus aptariamas dabartinis projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus. Susitikimas įvyks rugpjūčio 9 d. Reformatų skvere. Ši anketa yra sukurta aktyvistų, siekiant išsiaiškinti suinteresuotų visuomenės narių, (potencialių) skvero naudotojų nuomonę.
Atsakyti klausimus jums užtruks apie 5-7 min. Tam, kad galėtumėte geriau atsakyti į klausimus, galite susipažinti su žemiau pateikta informacija apie Savivaldybės siūlomą projektą ir skvero istoriją
Nuoroda į J. Večerskytės-Šimeliūnės parengtą Reformatų skvero atnaujinimo planą:
https://coolturistes.weebly.com/reformacija.html
Skvero istorija trumpai:
Evangelikai reformatai dabartinio Reformatų skvero teritorijoje įsikūrė XVII a. viduryje, kai gilėjant konfliktams tarp reformatų ir katalikų 1640 m. Vladislovo Vazos dekretu jie buvo priversti išsikraustyti už miesto sienos. Šioje teritorijoje buvo įsteigtos kapinės, pastatyta bažnyčia, dvasininkų gyvenamasis namas, mokykla, ligoninė-prieglauda (špitolė) bei kiti pastatai, kurie, niokojami karų ir katalikų išpuolių, buvo ne kartą perstatyti. 1830–1835 m. kitoje gatvės pusėje buvo pastatyta nauja klasicistinė reformatų bažnyčia, kurios frontoną puošė skulptūros. Tuo pačiu metu buvo uždarytos perpildytos kapinės, nugriauta senoji medinė bažnyčia. Žemės valda reformatų bendruomenės rankose išliko iki sovietmečio. Antrojo pasaulinio karo metais, iš Vilniaus besitraukiant vokiečiams, gaisras suniokojo didelę dalį statinių. Sovietmečiu, 1947 m., Evangelikų reformatų bažnyčia buvo uždaryta, o 1953 m. nugriautos ant pastato frontono stovėjusios skulptūros. Po rekonstrukcijos, 1957 m., čia buvo atidarytas dokumentinio kino teatras „Kronika“. Kartu buvo pertvarkyta priešais bažnyčią esanti teritorija: sunaikinus kapines ir nugriovus pastatų likučius, joje buvo įrengtas skveras. Išliko tik du XVIII a. statiniai – Sinodo pastatas (jame įkurdintas vaikų darželis) ir kapinėse stovėjusi Šreterių koplyčia. Pastaroji buvo nugriauta po keleto dešimtmečių, pradėjus kapitalinį skvero pertvarkymą. Skveras rekonstruotas pagal Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės architektūrinį projektą, 1983 m jame buvo atidengtas skulptorių Algirdas Zokaičio ir Juozas Kalinausko sukurtas paminklas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams. Teišstovėjęs 8 metus, paminklas buvo demontuotas 1991 m. Atgavus nepriklausomybę, bažnyčia buvo atiduota evangelikams reformatams, bet priešais pastatą esantis skveras liko savivaldybės dispozicijoje. Jis išliko nepakitęs iki šių dienų.