Protinės negalios paliestų šeimų tikros istorijos
Čia rašyk apie tai kas Tave jaudina, skaudina ar neramina. Būk drąsus. Gali kalbėti garsiai. Būsi išgirstas. Tave girdės ir Tavo mintis skaitys daugybė žmonių. Ir net tie, kurie niekada nebuvo susidūrę su protine negalia šeimoje.
Esi anonimas. Nėra nei Tavo vardo, net slapyvardžio.
Gali pasakoti įvairius savo įvykius nutikusius dabar, šiandien, vakar ar prieš metus.
Tavo mintys atsiras tinklapyje - KITOKS PASAULIS
Kategorija
Teksto pavadinimas
- Svajonės pildosi lėtai
- Ašaros
- keistumai
- neįgalaus žmogaus gyvenimas
- vežys
- "Kompanija"
Tekstas
- Visi apie ką nors svajojame, Ir aš turiu savo svajonę, kuri tikriausiai ir liks svajone.Svajoju aplankyti pasaulines stebuklų vietas , bet jėgos silpsta ir finansai senka.
- Ašarose paskęsti kai tik pasigimdai neįgalų kūdikį ir jį laistai, kol pati pajauti, kad netenki sveikatos, o savo vaikui dar esi labai reikalinga. Tuomet susimastai ir pasirenki, kad tik ilgiau būt sveikam ir kuo ilgiau nepalikti jo. Ašaros nudžiūva, gyvenimas tęsiasi...
- Siandien septynmete atkiso plika uzpakaliuka suniui ir dave laizyt jam. Klausiu saves- is kur tokios idejos pas ja? O ji juokias sau ir tiek. Nei paaiskinsi, nei sugedinsi.
- Neįgali skaitausi nuo vaikystės, Todėl noriu papasakoti kokia savijauta neįgaliuko. Nuo vaikystės iki mirties labiausiai pažeminimą patiria tie kurių defektai išoriniai, matomi. Mano buvo matomas, tai stengdavausi, kad kuo mažiau kam užkliūčiau, kompanijose mažai reikšdavausi, kartais net visą vakarą išsėdėdavau kaip pelytė po šluota klausydamosi tik kitų kalbas. Skirstantis vienas ir sako na ir sugebėjimas tos merginos išbūt visą vakarą tyli..... Yra tekią daug ašarų praliet dėl įžeidinėjimų, dėl jausmo to, kad tu esi ne kaip visi, išskirtinis ir ten giliai giliai širdį skaudu ir taip, o kai tau primena, tai išvis tuomet drasko širdį ir apverktas ne vienas krūmas grįžtant iš mokyklos. Bet dienos bėga tu augi stiebiesi vis arčiau dangaus arčiau saulės ir ateina paauglystė, jaunystė kuris reikalauja iš tavęs neįgalios to paties kaip ir iš sveikų ir jei niekas neprimena, kad esi kitoks pats nesijauti, nes tu save esi ignoravęs ir čia pasiklysti, jausmai ima viršų. Mama mane lepindavo, neleisdavo daug ko daryti, bet aš jos lepinimui nevisai pasiduodavau, eidavau dirbdavau, tik maisto neruošdavau, na jai svečiai mane viena užklupdavo, tai kiaušiniu keptu pavaišindavau :) Nesvarbu, kad lyg esi apsipratęs su savo negalia ir prisitaikęs, bet vistiek širdies troškulys nerimsta, dėl sveiko kūno, (nes su tuo nesusitaikai niekad), tuomet kur ką išgirsti tą mėgini bandyti taikyti sau, būna, kad dar bėdų prisidedi nei gero. O kai suaugęs nori įsidarbinti, vėl kiek patiri pažeminimo, nes išgirdę, kad tu kitoks iš karto atstumia, negi jiems negriaužia sąžinė šitaip pasielgus.... Gi yra bandomasis laikotarpis, kodėl neleisti pabandyti ir tik po to sprendimą priimti.. Ypač jauno, lengvai pažeidžiamo žmogaus..... Komisijos kodėl iš vaikystės neįgalus turi eiti kas 2 metai ir po 18 m. kai jis jau atpylė tuos 18 m. Niekad šito nesuprasiu.. Suprasiu tik jei dirbančiųjų neįgaliukų pensijas pririštų prie atlyginimų. Šiam kartui tiek reikia eiti dirbti kitus darbukus. IKI
- operacija
- Tada dar man buvo 5 metai. Sėdėjau darželyje , žaidžiau su vaikais. Į klasę įžengė mano mama ir pranešė , kad jai yra gripas ar kažkokia baisi liga dėl kurios teks gultis į ligoninę.Manęs nebuvo kur palikti , todėl nuvedė į vaikų globos namus. Ten nebuvo mergaičių vien berniukai tai 13 tai 14 metų dar ir vyresnių būvo. Mes susiruošėme ir išėjome valgyti pietų. Eidami vaikinai paklausė auklėtojos: Ar galėsime šiai mergaitei NAKTĮ palaikyti kompanija? Aš tokia išsigandau ir šiaip aš labai bijodavau berniukų , todėl kai nuėjome į valgyklą pradėjau verkti. Auklėtoja nesuprato dėl ko verkiu. Po to grįžome ir aš labai ilgėjausi mamos , bet girdžiu mamos balsą žiūriu ateina ji. Aš tada labai apsidžiaugiau ir apkabinau mama. Ji pasakė , kad manęs nepaliks čia ir jai išrašė gerų vaistų , todėl gydisis namuose.