Probleminio mokymosi tyrimas, jo pliusai ir minusai

Kaip būtų galima pagerinti probleminio mokymosi kokybę?

  1. Net neįsivaizduoju. Manau, kad šios sistemos kaip nors tobulinti ar gerinti jo kokybės iš viso nereikėtų. Geriausia būtų jos tiesiog atsisakyti kaip nepasiteisinusios, nes nuo įdiegimo pradžios (apie 6 metus) ji po truputį vis kinta, taikoma prie studentų, koreguojama, bet tai tinkamo rezultato iki šiol vis tiek neduoda.
  2. Pagrindinė visų medicinos studijų problema - per daug informacijos sukišta į per mažai laiko. Be to, vietoj įprastų problemų aprašymų vertėtų įtraukti pvz. EKG pavyzdį, o ne tik parašyti, kad tarkim matosi hipertrofija iš EKG, nes tokiu būdu studentai tikrai neskatinami savarankiškai galvoti. Egzaminai, kuriuose vis dar yra atviri klausimai verčia paprasčiausiai iškalti atsakymus per daug nemąstant, todėl būtų logiška visus egzaminus padaryti testo forma.
  3. Gerinant bendradarbiavimą tarp studentų ir dėstytojų, padedant supranti kaip spręsti išsikeltas problemas, mokant ieškoti informacijos, atsiunčiant aiškias nuorodas kaip viską atlikti, ko reikalaujama pirmais kartais darant tokio pobūdžio darbus.
  4. Išimti iš programos
  5. Pakeisti egzamino laikymo forma is testo(ese rasymo) i problemos sprendima egzamino metu
  6. sukurti aiškius bendrus reikalavimus kiekvienam kursui, į ką atkreipti dėmesį, kad studentai galėtų orientuotis, o tutoriai neturėtų tokios laisvės klausinėjimui jei problema skirta aiškinti mechanizmus,tai ir tutorius turėtų būti teoretikas, o ne praktikas sumažinti problemų skaičių vienam moduliui sumažinti laiko tarpą, skirtą problemos nagrinėjimo užsiėmimui
  7. Jei studentas nemotyvuotas, jam nepadės NIEKAS.
  8. Probleminio mokymosi kokybė pagerėtų, jei jiems būtų skirta daugiau laiko pasiruošti.
  9. Keisti vertinimo sistemą (pvz kaupiamasis). Egzaminai labiau įvairiapusiški, mažiau "rašinėlių". Atnaujinti ir pilnai užpildyti PM puslapį (!).