Probleminio mokymosi tyrimas, jo pliusai ir minusai

Įvardinkite 5 probleminio mokymo trūkumus.

  1. Ne visos problemos įdomios. Tutoriai kartais patys paviršutiniškai žiūri į probleminį mokymą, kas neleidžia įsigilinti į pačią problemą ir viską išsiaiškinti
  2. 1. Laiko stoka. Neretai trūksta laiko tinkamai pasiruošti problemai arba jei itin stropiai ruoštumeisi kiekvienam tutoriniam, tada neliktų laiko mokytis egzaminui, nes tutorinių medžiaga ir egzamino programa toli gražu ne visada sutampa. 2. Informacijos trūkumas vienu atveju, kitu - per didelė nežinomų informacijos šaltinių gausa. Kartais neaišku nei kaip, nei kur informacijos ieškoti arba turi peržiūrėti ištisus puslapius, kad rastum tau reikiamus kelis sakinius. 3. Tutorių požiūris. Beveik visi tutoriai tutorinį užsiėmimą supranta savaip. Vieni nori diskusijos, kiti mechanizmų pasakojimo, tretiems iš viso nesvarbu, ką ten šneki. Žodžiu, kiekvieną kartą eidamas nagrinėti problemos nelabai žinai, ko tikėtis ir ko bus tikimasi iš tavęs. 4. Vieno modulio metu mokomės daugybę dalykų po truputį, žymiai naudingiau būtų kiekvieną dalyką išmokti nuosekliai - nuo pradžios iki pabaigos. Dabar kai kuriais atvejais išeina, kad jau mokomės patologiją tinkamai nežinodami normos. 5. Choatiškumas. Ryškus nesusikalbėjimas tarp katedrų, klaidos. Niekas nieko iki galo nežino ir negali paaiškinti.
  3. Laiko stoka, dažnai reikia mokytis dalykus, kurie nėra įtraukti į egzamino programą, o tai sukelia nemažai maišaties, dažnai problemos sprendimo tikslas yra ne žinių įtvirtinimas, o paprasčiausiai pliuso gavimas, nėra motyvacijos stengtis, ir apskritai - problemos greičiau trukdo nei padeda deramai pasiruošti egzaminui.
  4. 1) laiko stoka 2) informacijos stoka 3) dėstytojų bendradarbiavimo, supratingumo stoka 4) įgudžių stoka, kelianti nepasitikėjimą 5) nevisada lengva dirbti grupėje, skirtingi žmonių interesai, požiūris į darbą ir pan.
  5. Tiek daug kad tyngiu rašyti
  6. Kai kuri destytojai nesuinteresuoti padeti, daznai negerbia studentu
  7. 1) niekada nežinai, kas tavęs laukia per tutorinį, nes kai kurie tutoriai mėgsta klausinėti dalykų, kuriuos galbūt išmoksi tik vėlesniuose kursuose 2)visi tutoriai reikalauja skirtingų dalykų, t.y. nagrinėti problemą iš skirtingų taškų- nėra bendrų reikalavimų 3) medžiagos, kurią galima rasti bibliotekoje dažnai neužtenka, o reikalaujama naujausių straipsnių, statistikos 4) sąžiningai pasiruošti tutoriniui užtrunka daug laiko, tačiau jo medžiaga ne visada reikalinga egzaminui 5) problemas nagrinėti kiekvieną savaitę, o kartais net ir po du kartus yra per intensyvu.
  8. 1. Žinių stoka. 2. Sudėtingas darbo pasidalijimas. 3. Kartais sudėtinga rasti informacijos.
  9. 1. Dažniausiai pritrūksta laiko pasiruošti tutoriniui, nes be jo studentai privalo ruoštis darbams, seminarams, kas taip pat reikalauja gan nemažai laiko. 2. Reikia išmokti ligų mechanizmus ir mažai kalbama apie gydymą.
  10. Egzaminavimo sistema prasta, neobjektyvi, neskatina mąstyti. Studentai linkę ne ruoštis problemoms, o išsisukti lengviausiu keliu - normalu, bet mažiau išmoksta, nei galėtų. Tutoriai nežino ar nevykdo PM reikalavimus. Kartais prireikia žinių, kurios išdėstomos vėliau esančiuose moduliuose. Nėra kaupiamojo balo - studentams svarbu "praeiti" modulį nesistengiant ir kuo geriau išlaikyti egzaminą.