Probleminio mokymosi tyrimas, jo pliusai ir minusai
Įvardinkite 5 probleminio mokymo trūkumus.
.....
ne visi atsakingai ziuri i pavesta darba
laiko stoka neleidzia visapusiskai pasiruosti
jei tutorius nepadeda suprasti pradines situacijos, sunku susigaudyti ka reikia mokytis
Tokios problemos mums dar per anksti, visko po truputį sužinom, nors svarbiausia būtų tvirtai užakcentuoti svarbiausius aspektus - tai nėra daroma. Per tutorinius užsiėmimus studentai grupėj pasidalina klausimus, kiekvienas po klausimą papasakoja ir visas užsiėmimas - kaip spektaklis. Labai "daug" naudos.
laiko stoka, kai kurie dėstytojai (iš klinikų) turi labai mažai laiko seminarams ir darbams tinkamai pravesti, reikia labai daug knygų vienu metu pasiimti, nes reikia jų visų, atitinkamai po vieną ar du skyrius
labai daug informacijos. sunkiau egzaminui pasiruosti, reikia gero kolektyvo, nes jei grupeje santykiai prasti, tai neidomu mokytis taip.
1. Atima daug laiko. 2. Prieš egzaminą sunku tinkamai pasiruošti ir egzaminui, ir išanalizuoti problemą (taip pat dėl laiko stokos).
Nėra tinkamų sąlygų. Bloga egzaminavimo sistema - ko gero blogiausia Europoje. Per daug informacijos, kuri nėra įtraukta į egzaminavimo programą, taigi nėra pakankamai laiko pasiruošti pagrindinę medžiagą, nes šalutinė medžiaga yra "svarbiausia''. Studentai neturi pagrindų, todėl informaciją įsisavinti labai sunku, reikia savarankiškai mokytis dalyką nuo pradžių.
1.Nesuderinti tvarkaraščiai
2.Nesusikalbančios katedros
3.Pateikiama klaidinga informacija (nemažas kiekis klaidų lietuviškose knygose)
4.Dėstytojų nenoras mokyti šia sistema
nemotyvuoti, neinformuoti destytojai
mazai info apie problemini mokyma
truksta praktikos, kai kuriuose moduliuose
galima išmokti neviską.
Kartais galima prisiskaityti klaidingos informacijos, laikas išleistas per niek
galima patinginiauti išmokstas, pasiruošiant ne apie viską