POLIGRAFAS - advokatui

Manau, kad toks veiksmas prieštarauja pagrindiniams teisės sričių taikymo principams ir tapatintinas su procesų teisėje politizavimu. Prokurorų, tyrėjų problema, kad jie patys nebenori arba nebemoka logine seka rinkti faktinių duomenų (įrodymų) ir stengiasi tiek teisėtais, tiek neteisėtais būdais "ištraukti" parodymus iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir kaltinimui palankia linkme juos traktuoti. Tokiems poligrafas atrodo kaip tinkamiausias, esminis darbo įrankis. Bet procesas teisme (turėtų būti ir ikiteisminiame tyrime, arba jis turėtų užtukti tik kelias dienas) rungtyniškas. Tai šachmatų partija kurioje kaltinimas (prokurorai) žaidžia baltosiomis figūromis, gynyba juoosiomis, o teismas turėtų būti nešališku vertintoju. deja nurodyta mūsų teisinėje sistomoje dabar neveikia. Linkiu mokytis logiško, kruopštaus faktinių duomenų rinkimo darbo, o nenukreipti to mechanizmui - poligrafui.

Naudoti poligrafo tyrima tik atliekant ikiteismini tyrima.Butinas asmens,su kuriuo bus atliekamas tyrimas,sutikimas.

Tai labai apgailėtina, kas vyksta su šitais žaisliukais. Tai turi būti griežtai reglamentuojama įstatymais, o ne kažkokių spec. tarnybų vadovų vidinėmis taisyklėmis, instrukcijomis ir t.t. Na pavyzdžiui: Jurgita, ar Jūs esate lojali Lietuvai, ar ne, o gal Jūs labiau linkusi pataikauti Estams - tai davai, sėdam ir pasitikrinam. O kas toliau? Kur dėsi šiuos duomenis?

Manau, kad gali būti naudojamas kaip įrodinėjimo priemonė, kartu įtraukiant į BPK, CPK bei ANK

Manau, kad tokia priemonė galėtų būti naudojama jeigu egzistuoja svarbus viešasis interesas. Paprastai civilinės ir baudžiamosiose bylos tokios priemonės naudoti nereikėtų.

Tai labai subjektyvus tyrimo metodas, priklausomas nuo operatoriaus pasirengimo, padorumo ir galimo "operatyvinio" tikslingumo. Iš savo praktikos žinau, kad praeityje kai kurie kriminalistai naudojo asmeninius "melo detektorius" - ant rašomojo stalo būdavo dėžutė su mygtukais, lenputėmis ir etc. Įtariamajam užduodami įvairūs klausimai nuo biografinių duomenų iki susijusių su įtarimais. Kai atsakymas žinomai teiisngas, tai užsidega balta lemputė, kai atsakymas abejotino teisingumo, ar neišsamus, tai užsidega mėlyna lemputė. Kai įtariamasis atsakinėdavo į klausimus apie įvykį, ir atsakymas netenkindavo "operio', tai užsidegdavo raudona lemputė - melagindas atsakymas. O visa įrenginio esmė - trys pedalai po stalu. Pasitaikydavo kvailių, kurie patikėdavo "melo detektoriaus" parodymais. Taigi, mano manymu, poligrafas yra tik asmens psichologinio poveikio (spaudimo) priemonė, o ne įrodymų šaltinis teisminiame procese.

Manau, kad galima naudoti tik bylose, susijusiose su įslaptinta informacija.

Kadangi neturiu patirties, negaliu komentuoti.

Turėtų būti naudojamas poligrafo tyrimas; tačiau jis turėtų būti naudojamas tik ikiteisminių tyrimų praktikoje, - tam, kad aiškiau apsibrėžti ikiteisminio tyrimo kryptis, tiriamas versijas. Tuo tarpu teisminiuose procesuose, teismui jau priimant galutinius procesinius sprendimus bylose, absoliučiai turėtų būti netaikomas, nes tai nėra pilnai patikimas tyrimo metodas, o galutinai sprendžiant asmenų likimus bylose negalima pasikliauti nepilnai patikimais tyrimų metodais.

Pirma. Tai negali ir neturi būti įrodymu pilnąja to žodžio prasme. Antra. Rezultato vertė tiesiogiai priklauso nuo tiriančiojo kvalifikacijos. Trečia. Rezultatas turi būti daugiau orientuotas į šio tyrimo metu gautas galimybes surasti ( arba nerasti - op tai irgi rezultatas ) įrodymų, kurie atitiktų BPK reikalavimus.