Viršuje yra pateiktas A.Jonyno eilėraštis "Šį pavasarį" , kurio paskutinė ištraukos eilutė lieka neatsakyta: "O kas nėra poezija?". Daugelys autoriai paskendę poezijoje ir sako kad poezija yra viskas. Tačiau pasamprotaukime, kas gi nėra poezija.
Poezija yra paprasti buitiški veiksmai, kurie žmogui neturi dideles reikšmes
Tas "viskas" yra menas, o poezija yra meno šaka. Taigi, jei tai vadinama ne poezija, tai bus kita meno rūšis.
Poezja negalime kvėpuoti, jos nesuvalgysi, neišgersi, nepamatysi. Į ją reikia įsijausti.
Poezija nėra pati poezija iš savęs.
Ji turi turėt autoriaus patirtį, jo išgyvenimus, jo gyvenimo interpretaciją.
Poezija nėra savęs neradimas
nzn
Poezijos iš tikrųjų nei nėra, nei ji yra. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Viskas gali būti poezija lygiai taip pat kaip ir niekas gali nebūti. Tačiau manau, kad vienintelis dalykas, kuris tikrai nėra poezija - dirbtinumas. Kokia prasmė kai viskas netikra? Jei žodžiai rašomi ne norint išsilieti, apibūdinti ar grožėtis, o tik tuščiai apsakyti kažką, kuom galbūt net pats autorius netiki.
Nėra poezija,tai jausmu,išgyvęnimu neparemtas,neiliuotas,prasmės neturintis kurinys.
Poeziją galima įžvelgti tikrai visame kame :)
Poezija nėra pasipūtimas, savanaudiškumas, narcisizmas ir t.t. Poezija nėra visi tie dalykai, kurie daro mus NE žmonėmis.