Kai miršti orgaų tau tikrai nebereiks, todel kodėl nesuteikti galimybės išgyventi kitam žmogui.
nezinau
Na jej galima isgelbeti
kazkam gyvybe i leisti
pasidziaugti gyvenimu tai
kodel to nepadaryti, nes man
mirus mano organai tikra
nebus jau man reikalingi.
Mano kunas - mano gyvenimui, o
jei jam pasibaigus galesiu
isgelbeti kito gyvybe, tai
kodel gi ne..
Manau,kad organu donorais
tam tikrais atvejais
gdytojai rupinasi maziau-
kaip potencialus pinigu
maisai,ne stransplantacijos
operacijos itin gerai
apmokamos.
gal kam isgelbes tai gywybe.
labai jau daug pas jus
gramatiniu klaidu, as
pastebejau
Žmonės, mylintys gyvenimą,
padės tiems, kas gali tą
gyvenimą prarasti.
Su savo k8nu galiu daryti bet
ka, jei donoryste issaugotu
kitam gyvenima...
priklauso nuo savijautos it
butinybes
nezinau
Manau po mierties man organu
tikrai nereikes, todel jei
galiu kazkam kitam isgelbeti
gyvybe mielai sutikciau tia
padaryti. Jei mano mirtis
isgalbetu kito givybe buciau
lb laiminga.
vistiek po mirties jie
nereikalingi, kodel neatidavus.
paaukociau tik tuo atveju.jei
jau kitos iseities nebutu ir
tai tik artiiausiam zmogui.is
dalies kas mano,tas mano ir
nenoreciau gyventi su
mintim,kad kazkas nesiojasi
savyje dalele manes
kiekvienas vertas gyventi..
kam man mirus organai, jei
vistiek po zeme is ju jokios
naudos, o paaukojus, bent
zinosiu, kad dalis manes liko
gyva..ir kitas zmogus isliks
gyvas..
eik
baime
negaliu argumentuoti
jeigu man neprireiks,tegul
kiti pasidziaugia gyvenimu.
nezinau, ar galeciau kazka
paaukojus, toliau
lygiavertiskai gyventi
sutikciau paaukot tik
artimiesiems, o del
donorystes po mirties - tai
lb gerai reiketu pagalvot..
(nes yra tikimybe, kad tu
gali likti gyvas, bet wa jau
tavo organas donorystei
atiduotas ir viskas..)