as uz naturaluma,padaryt,padailint dabar moka visi,o naturalias geras foto,be koregavimu,deje retas kuris sugeba padaryt...
žiūriu į tai teigiamai
Tai natūralu žurnaluose, bet labai neskoninga realiam gyvenime. Kai pamatai žmogaus nuotrauką, kurio skiriamasis bruožas yra didelis apgamas ant skruosto ir kai pusėj nuotraukų jis yra ir pusėj ne, imi nejučia kikenti. Geiau parodyti neidealų gražų žmogų nei iš jo kurti porcelianinę lėlę.
Nebent tai meninis studijinis darbas, bet to nereikėtų vadinti žmogaus portretu.
gerai kai ne per daug. šiek tiek pašalinti trūkumus galima, jei nemoka/neįmanoma tų trūkumų paversti privalumais.
ok viskas
Grazu,kaip neperdaug
nemėgstu bet kokių korekcijų nuotraukose. norit kad kuo mažiau matytųsi defektas ar šiaip kokia ne itin patraukli žmogaus savybė reikia mokėti fotografuoti tinkamu kampu kad vėliau nereiktų apdirbti nuotraukų.
kuo mažiau tuo geriau
galbūt retušavimas priimtinesnis dirbant tam tikrose fotografijos srityse (pvz mados; spaudoje), tačiau korekcijos turi būti subtilios, nekeisti modelio veido bruožų, tik vos paslėpti nedidelius trūkumus. idealiausiu atveju geras fotografas puikiai išnaudoja technines fotoaparato, natūralios ar studijinės šviesos, aplinkos bei modelio galimybes tiek, kad to retušo nė neprireikia.
Tai puiku pati naudoju ivairias nuotrauku retusavimo programeles.