Jei kilo minčių apie neformalų ugdymą, prašome jas išsakyti
labai trūksta tikro etnokultūrinio ugdymo, nors apie tai jau kalbama 25 metus
Pati dirbu mokykloje ir šiemet daugelio neformalaus ugdymo būrelių veikla buvo nutraukta, nes nėra galimybių apmokėti mokytojų darbą. Kai kurių būrelių veiklą prašo atnaujinti ir vaikai, ir tėvai. Mokyklai tenka suktis kaip išmano: prašyti mokytojų dirbti iš idėjos, pjauna lėšas nuo kitų būrelių, kad apmokėtų šiuos.
Apskritai nelaikyti tai ugdymu, o tiesiog mėgiama veikla. Kai tik pradedame kalbėti apie ugdymą, atsiranda sąvoka - rezultatai. O norėtųsi tiesiog užsiimti tuo, ką mėgsti, atsipalaiduoti, parodyti vaikams, kad mėgiama veikla yra geras dalykas.
Galėtų būti išplečiamos užsiėmimų erdvės, būtų finansuojamos (arba bent jau inicijuojamos) kelionės į koncertus, spektaklius, parodas.
Leisti studentams vesti neformalaus ugdymo užsiėmimus ir už tai juos atleisti nuo atitinkamų paskaitų arba užskaityti kaip praktiką. Visų pirma, universitetų ir kolegijų įvaizdis pagerėtų visuomenės atžvilgiu, žmonės lengviau pamatytų, kas tose įstaigose dedasi, vaikai lengviau nuspręstų kurią specialybę nori ar nenori studijuoti. Visų antra, ne visi studentai atėję į universitetą turi mokytis vienų ar kitų dalykų. Tarkim informacinių technologijų studentas nebūtinai pirmame kurse turi mokytis programavimo, nes galbūt jisai moka daugiau nei reikės išmokti per 4 ar net 6 kursus. Kodėl gi neleidus jam to vietoj paskaitų mokyti mokyklinio amžiaus vaikus? Tą patį būtų galima padaryti ir su kitų specialybių studentais.
Galų gale, galima skirti tam tikrą krepšelį moksleivių neformaliąjai veiklai ir iš šio krepšelio studentams mokėti stipendijas ar atlyginimus už mokymus. Tai studentus ne tik motyvuotų mokytis, tačiau mokyti kitus ir užsidirbti pragyvenimui (daugelis studentų gyvena iš tėvų pinigų) patiems.
Liudna, kad mazu miesteliu vaikai siuo poziuriu yra nuskriausti. Labai maza pasiula. Vaikas noretu lankyti siuolaikiniu gatves sokiu bureli. O apie ivairiu robotuku konstravima galime isvis tik pasvajoti.
Neįtikėtina, kad esminės gyvenimui būtinos kompetencijos ( Socialinė kompetencija, Sveikatos saugojimo kompetencija, Pažinimo kompetencija, Komunikavimo kompetencija, Meninė kompetencija, Kūrybos kompetencija, savęs vadybos kompetencija ) nuėjo į antrą planą, patapo neformaliu ugdymu. Akivaizdu, visų dėmesio centre formalus ugdymas, daugiausia mokykloje dėmesio ne žmogui, bet ir skiriama akademinėms žinioms.
Bendrojo lavinimo mokykloje nepakankamai sudaromos sąlygos įvairiai mokinių saviraiškai, socializacijai, bendruomeniškumui, solidarumui, subsidarumui vystytis.
Todėl Lietuvoje tiek nelaimingų vaikų, savižudybių, patyčių, priklausomybių, didėja nusikalstamumas, paplitę žalingi įpročiai tarp moksleivių. Ir šių reiškinių subjektai vis jaunėja. Paplitęs mokykloje rūkymas bei alkoholio vartojimas per pertraukas, po pamokų ,savaitgaliais tarp 12-18 amžiaus moksleivių. Vilčių, kad šios problemos savaime mažės, nėra. Todėl mokykloje formalusis ugdymas turėtų atiduoti daugiau laiko neformaliam ugdymui. Būtina siekti kuo labiau apsaugoti vaikus nuo aplinkos žalingų įtakų.
Taigi, norint vystyti ir tobulinti neformalųjį ugdymą , būtina spręsti neformalaus ugdymo srityje esančias problemas.
Neformalus ugdymas yra viena svarbiausių prevencinių priemonių užtikrinanti vaikų užimtumą, (kas atitraukia nuo šlaistymosi gatvėmis, nusikalstamos veiklos, priklausomybių nuo kompiuterio, ir kt.)
Turi būti rodomas pakankamas dėmesys neformaliąjam ugdymui, tiek mokyklose, tiek specializuotuose centruose. Finansavimą būtina didinti. Krepšelio metodika yra įdinga švietimo sistemai apskritai. Techniniai užsiėmimai, menai, teatras, šokis yra imlūs materialiniams resursams daug labiau nei pav. sporto(krepšinio). Krepšelio metodikoje turėtų būti į tai atsižvelgta.
Mokyklų bazė gana skurdoka. Trūksta įvairovės pačių būrelių. Viena vertus jie savo veikla atkartoja jau esančius už mokyklos ribų būrelius, kita vertus neišnaudoja jau turimą bazę: mokyklų sporto salės dažnokai tusčios, muzikos instrumentai dulka. Galėtų funkcionuoti ir mokslinės laboratorijos ir įvairios dirbtuvėlės,kuriose vaikai galėtų ne tik tirinėti, bet ir meistrauti.
Neformalus ugdymas turi pritraukti savo patrauklumu, sudominti besirenkantį užsiėmimus. Ir tikrai turėtų būti pigesni panaidojant kaip ir mokiniui mokykloje vadinamąjį krepšelį.