Nėra nieko pastovaus. Visos kalbos kinta pamažu,prisiderina prie amžiaus, prie visuomeninių procesų. Kalbos tikslas yra palengvinti arba net įgalinti bendravimą tarp žmonių, tad kuo patogiau kalba, tuo patogiau bendravimas - iš to ir seka, kad visą laiką atsiranda naujažodžiai, kurie pakeičia atgyvenančius žodžius ir išsireiškimus.
Kalba prisitaiko prie naujovių, vystosi kartu su žmonėmis, technologijomis.
nes keičiasi visuomenėje paplitę veiksmai, atsiranda tai ko anksciau nebuvo, tad nebuvo ir tam skirtų žodžių - pvz, "užbookinti" susitikimą kalendoriuje.
Taip pat daugėja sąveikų su kitomis kalbomis, kurios turi savitą struktūrą ir jai būdingus žodžius.
Atsiranda naujų žodžių, seni išstumiami
Dėl globalizacijos, naujų technologijų, visuomenės normų pokyčių.
Labiausiai pastebima anglų kalbos sulietuvinimas kasdienėje kalboje. Manau,kad taip yra dėl to, kad žmonės daug keliauja, daug dažniau skaito anglišką literatūrą, ir kartais būna taip,kad yra daug lengviau ir greičiau susikalbėti su žmonėmis įterpiant angliškus sulietuvintus (pridedant lietuvišką galūnę) žodžius. Čia aš turiu omeny kai kalbama apie specifines (profesines) temas.
Taip pat pastebiu žodyno skurdumo tendenciją. Gal taip yra todėl, kad žmonės arba mažiau skaito lietuviškos literatūros, arba skaito vertinius, taip pamiršdami daug gražių lietuviškų sinonimų.
O dėl dėmens eko- vartojimu, tai jis taip dažniau vartojamas turbūt dėl to, kad taip tiesiog greičiau ir paprasčiau. Juk vis vien žmonės supranta kas turima omeny. Ir taip yra ne tik su šiuo žodelyčiu, bet manau būtų galima surasti ir daug daugiau.
Nes kinta žmonės, kinta žmonių bendravimas.
Nes keiciasi pasaulis
kinta prioritetai, daugiau dėmesio yra skiriama užsienio kalboms
Dėl technologinio proveržio, kuris pasireiškė socialinių tinklų įsiveržimų į kasdienį gyvenimą.