Muzikos vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas

31. Įrašykite tai, kas Jums atrodo svarbu ir liko nepaminėta klausimyne apie muzikos vartojimo įpročius Lietuvoje

  1. Mano manymu, didžiausia bėda yra ta, kad Lietuvoje vis dar nėra suprantama, kad muzika yra prekė. Kaip pienas. Kaip sviestas. Kaip kelnės. Kaip šakutė ar peilis. Tai nėra oras, kurį gauname už dyką. Tai yra produktas, į kurį sudėta labai daug - kūryba, įrašai, prodiusavimas ir t.t. Niekaip nesuprantu, kodėl vis dar yra rezistencija ir nenoras už tai mokėti. Kodėl mes mokame už duoną, o nenorime mokėti už muziką. Juolab, kad kainos yra tikrai prieinamos. O šiaip, manau, kad jau nebėra teisinga lyginti Lietuvos muzikinę padangę su užsienio - esame tiek pažengę pirmyn, kad skirtumų ieškoti tiesiog nebėra prasmės. Esame integrali pasaulinės pop scenos dalis, niekuo nenusileidžianti likusiam pasauliui. Galbūt trūksta vienintelio dalyko - identiteto. Jį turi Islandija. Jį turi Švedija. Mes ne. Mes vis dar bandom sekti, atkartoti, įtikti, tam tikra prasme - ir pataikauti. Mano galva, to daryti nereikia. Bet aš - tiesiog muzikos idealistas, kasdien vienaip ar kitaip prie jos besiliečiantis ir be proto ją mylintis.
  2. Lauko koncertuose be proto erzina el.cigarečių rūkymas minioje.
  3. Būtų puiku turėti koncertų abonimentą, pvz. 3 k. per metus, kolektyvo šventei irgi tiktų
  4. neturiu nuomonės
  5. -
  6. Dažnu atveju uždirba platforma, bet ne atlikėjas, todėl nesirenku jų prenumeruoti. Pavyzdys: spotify ir jų politika su DI išstumiant darbuotojus arba nesąžiningas perklausų apmokėjimas atlikėjams. Jeigu noriu paremti atlikėją, perku jų atributiką ir lankausi koncertuose. Turėtų būti ne gaudomi "piratai", o kontroliuojama platformų veikla.
  7. pasiūlymų neturiu
  8. Koncertuose skambančios fonogramos daro didelę gėdą Lietuvos atlikėjams..... Šlykštu.
  9. Ne visiems pritaikytas klausimynas.
  10. Viskas paminėta