Mirties samprata vaikystėje ir paauglystėje

Jūs esate:

Jūsų amžius

Ar turite vaikų?

Ar Jums vaikystėje (iki 10 metų) teko susidurti su artimo žmogaus mirtimi?

Ar Jums paauglystėje (būnant 11 - 18 metų) teko susidurti su artimo žmogaus mirtimi?

Vaikai ir paaugliai neturi dalyvauti artimųjų laidotuvėse ir kitose atminimo apeigose, nes juos visam laikui traumuoja atsisveikinimas su mirštančiais.

Priešmirtinė artimo žmogaus išvaizda ir elgesys iš vaikų ir paauglių atminties išstumia su dar sveiku artimuoju praleistas akimirkas, todėl vaikams ir paaugliams negalima leisti matyti, kaip miršta jų mylimi asmenys.

Jeigu vaikai ir paaugliai vis dėlto dalyvauja laidotuvėse, jie neturi matyti stiprias emocijas rodančių suaugusiųjų.

Mirus artimiesiems vaikai ir paaugliai netektį išgyvena ne taip sunkiai kaip suaugusieji.

Jaunesni kaip 10 metų vaikai nesupranta, kad jie miršta, jei suserga nepagydoma liga.

Į mirštančio vaiko klausimus apie mirtį geriausia neatsakinėti.

Vaikams ir paaugliams nėra reikalo domėtis mirtimi ir sielvartu, kadangi jaunystė – tai skausmo ir liūdesio nepažįstantis gyvenimo tarpsnis.

Nepagydomai sergantys mokiniai neturi lankyti mokyklos, nes jų buvimas klasėje gali neigiamai veikti kitus vaikus.

Vaikų ir paauglių neįmanoma paruošti su mirtimi siejamai netekčiai.

Mirties akivaizdoje rūpestingi suaugusieji tegali ginti vaikus ir paauglius nuo liūdesio.

Mokytojai nemoka ir nėra pasiruošę dirbti su gedinčiu mokiniu.