na as kiek girdejau, tai i ji tgndiee reikia suleisti svirkstais ir laikyti kazkiek paru, bet tikrai ne sitaip kaip jus daret, kad isskrodi skyle, tada pripili ir pan. Siaip db googlei ir ieskau kiek tgndiees susvirkst ir kiek laiko laikyt. Tai jei kas zinot butu malonu suzinot
apskritai egzistuoja
Lietuvoje įtampa tarp žmonių
Nesutarimai del tam tikru
issakymo apibreztumo,
konfliktas tarp verbalinio ir
neverbalinio meno
kiekvienam atrodo, kad jis yra
teisus
man neteko matyti tokių
situacijų, be to tai
menininkui visiškai
nenaudinga..,o aš UŽ
profesionalą kritiką, nes
nemėgstu mėgėjų ar šiaip
parašyti pripuolančių žmonių,
kurie save ivardija
kaip "žinovais",kritika
turėtų būti specializuotai ir
analizuojama.
Lietuvos mastu beveik
neįmanoma išvengti asmeniškumų.
kritikai eina paskui
menininkus nedrisdami sau
prisipazinti, kad paskui eina,
ir vistiek neretai nuklysta.
be kritiku menas netobuletu
-
Nes gali buti neobjektyvus
kritikas
Objektyvumas turi but.
Konkurencingumas
Kiekvienas turi dirbti savo
darba.
menininkai labai
subjektyviai apie save
mano..o kritika daznai
uzsakoma
Ji egzistuoja visur
Manau, kad įtampa egzistuoja.
Šitokia nuomonė susidaro
bendraujant tiek su kritikais,
tiek su menininkais.
Nemanau kad kam patinka, jei
jo darbas vertinamas
neigiamai, o tokia galimybė
visada yra
truksta autoritetingu kritiku, kurie galetu
ir turetu kelti itampa.
Viskas priklauso nuo
aplinkybiu,ir kritiko
konpetencijos,taip pat
argumentu ,ir objektivios
nuomones
Ziniaklaidos suformuota nuomone
galbut nezinau
Kai kuriems kritikams sunku
islikti objektyviems.
visokiu yra atveju, visokiu yra kritiku...
Jei kritika pozityvi, tai ir
požiūris į ją žmogiškas.
Greičiausiai taip, kadangi
dauguma "kritikų"-
žurnalisto išsilavinimą
turintys asmenys,
stokojantys kompetencijos
konstruktyviai vertinti.
nesusiduriu su profesionaliais kritikais
Įtampa atsiranda dėl
interesų konflikto. O labai
neigiamų atsiliepimų apie
meno kūrinius retai sutinku.
Gal dėl to nemanau, kad ji
(įtampa tarp dviejų pusių)
egzistuoja
tiesiog neteko susidurti su
atvejais vizualiajame mene
dėl tos pačios priežasties,
kuri nurodytą atsakyme į 5
klausimą.
Itampa atsiranda, kai kritikai
pernelyg subjektyviai vertina
menininko kuryba.
Ilgamete patirtis
Kūrėjai dažniausiai nervinasi,
kai jų kūryba vertinama
paviršutiniškai.
Tiesiog kritika Lietuvoje,
atrodo, apmirusi.
per mazas laukas
Manau jog pas mus tapo labai
įprasta vienu metu kalbėti
apie skirtingus
dalykus.Menininkai nišprusę
iki begalybės ir bet kokia
teorija jiems šakės,o
kritikams visai nepažini
intuityvioji meno
dvasia.Todėl abiem pusėm
reikėtų daugiau geros
tarpusavio sąveikos.
Egzistuoja dėl dailės,
turinčios daug tūkstančių
metų tradiciją ignoravimo,
naujumo dėl naujumo
vaikymosi, kosmopolitizmo,
profesionalumo atmetimo.
Apie "menininkus" nieko
nežinau kas jie tokie, nes
meniškumą įvertina laikas.
Visos vizualiosios akcijos,
kaip vartotojų visuomenės ir
globalizacijos produktai
tolimos nuo dailės. Aš joms
visai abejingas, kol jos
nekalba dailės vardu ir
negrobia kas jiems
nepriklauso, pvz Dailės
parodų rūmų.
neįmanoma vienareikšmiškai
atsakyti į šį klausimą
meno kritiku Lietuvoje labai
truksta, del to nera
ivairoves vertinant, del to
atsiranda tendencingi
vertinimai ir itampa
nera tiek kritiku,sugebanciu
aprepti siuo metu vykstanti
menini procesa
Tai normalus reiskinys,jei
kalbame apie
nesusikalbejima.Todel daznai
tampa idomus interviu su
menininkais ar ju paciu
{menininku}issakytos
mintys .Zinoma, visais
atvejais turi buti
profesionalu.
asmeniskai nesu pajutes
Todėl, kad jie susiskirstę į
klanus, suformuotus
neprofesionalumo, kokybės
kriterijais
Senoji karta tarp uzsakymu
musasi taip neprileidziant
jaunuju kureju.
Manau, kad privalo egzistuoti
kūrybinė įtampa, kaip varomoji
jėga
lietuvoje mazai profesionaliu
meno kritiku. lietuvoje
kritiniai straipsniai neturi
dideles reiksmes meno rinkoje.
Kritika neigiamai veikia kūrėjo
emocijas,jeigu ji nėra objektyvi
Lietuvoje nera tokiu itakingu
kritiku, kaip kad yra
menininku. Kritikos kokybe
nepatenkina esancio meninio lauko.
itampa kyla is pavydo ar
provincialumo...tarp kritiku
yra kita beda.....yra
pulkelis moteriskiu kurios
specializuojasi meno
kritikoje.Kaip minejau,
vienos raso tik uz pinigus,
kitos stebi meninius
proverzius ir raso salyginai
saziningai,ne pagal
uzsakymus ir issankstine
nuomone..ar pletku
veikiami...Manau kad truksta
pastebimos menotyrininku
veiklos. kur pvz knygos,
kaip Vilnius tapyboje., Jura
tapyboje, ar Moteris
daileje...ir taip
toliau...kiek nuostabiu
temu.,kiek yra genialiu
kuriniu...niekas ju
nemato...jei nera jau
kelioms kartoms kur
paziureti 20 amz tapybos,
tai ka galima kalbeti apie
jos poveiki ar auklejamaji,
svietejiska pobudi...Nrea
siandien daug menininku is
pasaukimo ar bent salyginai
padoriu...kepa kaip dzinsus
paveiksliukus tik del
pinigu ir nuolatos tenkina
miescioniu skoni,,,Reta
tokiu kaip Vidas Poska ar
dar keletas...taip dabar,
gan paskubomis Jums
pasakyciau
Visi savo vietoje , ir
kekvienam pakanka vietos po
saile. Dirbtinai kurstoma
įtampa bendradarbivimo
neskatina. Iš kritikų pusės
norėtūsi tik objektyvumo ir
profesionalumo.
Kai aš buvau jaunas meno
kritikai-komjaunuoliai
sakydavo, kad kapitalistinis
menas blogas o tarybinis
menas geras, nes teisingas.
Dabar niekas iš esmės
nepasikeitė, tiktai
tarybinis menas pasidarė
blogas o kapitalistinis-
geras.
Įtampos nepastebiu, nes,
manau, daugiausia kritikos
tekstų yra kūrybiniai,
interpretacinia,ir labai retai
pasitaiko menininką
vertinančių tekstų.
Tai gyvas reiskinys, kaip
seimoje. Emocijos
neisvengiamos.
nežinau
?
pati zinai,,kam dar burna
ausint
Dauguma kūrėjų vertina
kritikus pagal jų reiškiamas
mintis,bet rasti minčių
kritikų tekstuose darosi vis
sunkiau
Nes teigiama kritiku nuomone
neretai būna įtakota asmeninės
simpatijos ar draugystės ryšių
Yra daug tokiu kuriu kritikas
nepagyria užpyksta
Kritikams tampa nebeįdomi
vertinamoji kritikos funkcija,
„užsimėgaujama“ pačiu savimi
it rekstu
nevisada pritariu perskaitytai
nuomonei,kritikai turėtų
žengti į priekį su naujom
idėjom, turėtų kelti meninikų
dvasią. Svarbi gili laikmečio
analizė, kokiame kontekste
kuria dailininkas.
Kad i ka sakytu kritikas,
visuomet lieku istikimas savo
kurybos principams. Mane
domina tik kaip, kritikas-
ziurovas priima mano kurinius.
Juk visi jie tik žmonės:-)
su savo asmeniniais
pomėgiais. Būtų net keista
jeigu ta "įtampa"
neegzistuotų.
Kadangi kiekvienam
menininkui Lietuvoje svarbu
sulaukti nors kiek dėmesio,
nes rinka perpildyta,
nemanau kad įtampa
egzistuoj. nebent noras
įtikti meno kritikui vienaip
ar kitaip.
Tai mano subjektyvi nuomone,
as nesu ambicingas, todel
kritika vertinu palankiai ir
is jos stengiuosi isgauti
nauda tobulejant.
nes vertinant,kritikai turi
geriau pazinti meninka ir jo
kuryba
Šiais laikais atsirado
kažkokia idiotiška meno
teoretikų rūšis-
"kuratoriai".Dažnai tie
kuratoriai lemia,kas
dalyvauja parodose,kas ne.Ir
aplamai kas gerai,kas
ne.Atrodo ,kad meną kuria ne
dailininkai o
kuratoriai.Dažnai kuo
prastesnė paroda,tuo
platesnė kuratoriaus ar
menotyriniko anotacija.
Juntana pagal darbu atrankas
i parodas
Meno kritikai intensyviai
nebendrauja su menininkais.
Nutolsta.Dazniausia
problema, kad kritikas
daznai mano zinantis viska
daug geriau nei patys
menininkai. Ir daznai
pretenduoja jais tapti. Arba
tampa kritiku,
neissipildzius svajonei
tapti menininku. Aisku
konceptualiame mene kritikai
puikiai perzenge sia riba ir
isbando save. Daznai
lydinciais tekstais
bandydami konpensuoti
meninio profesionalumo stoka.