Aš pati kritiškai žiūriu į
kritikus, esu dailininkė, pati
esu rašiusi apie dailininkų
kūrybą, tas kuris pats kuria
neskuba niekinti kito kūrėjo,
kuriantis žmogus geriau
supranta kitą kūrėją.
Svarbus, kaip issilavinusio
ziurovo, nuomones issakymas
nes tai, ką darai atrodo
gerai /kitaip juk nieko
nedarytum:-)/, o kritikas
tartum iš šono pamato tavo
gerasias ir blogasias puses.
Tada tartum pamatai savo
darbus lyg svetimo žmogaus.
Būtent
tas "atitraukimas" /"atsikabi
nimas"/ nuo asmeniškumo ir
yra , manau, pagrindinis
kritikos pliusas autoriui.
Jeigu meno kūrinys geba
ptraukti meno kritiko
dėmesį, jis kažko vertas.
Svarbu tiek kiek kritine
medziaga galiu pasinaudoti
savo kurybos kokybei kelti.
manau ,kad tikram menui - ne
reikia kritiko ivertinimo- jis
matomas ir aiskus .
Aš jau išaugau iš to
amžiaus,kai per daug tikėjau
autoritetais.Aš pakankamai
geros nuomonės apie save,kad
liguistai reaguočiau į kokią
nors kritiką.Nėra
absoliučios tiesos ir
neklystančių pranašų.Norint
ką nors rimtai nuveikti mano
pasirinktoje srityje reikia
tikėti savimi ,o ne kuo
kitu.Nors į protingas
pastabas derėtų atsižvelgti.
Idomu isgirst apie savo
darbus is sono,kito
akimis,ypac, jei itikina...
Svarbu jei kritikas
analizuoja tavo kurinius.
Stebi ju vieta istoriniame
ir siuolaikiniame kontekste.
Jei bando analizuoti paties
menininko kurybine raida.