Nes ne mano reikalas, kokius drabužius nešioja mano vaikinas, tai yra jo, kaip individo pasirinkimas.
Tikriausiai pamanyčiau, kad juokauja. O šiaip, rožinė yra tik dar viena spalva.
Jeigu jau labai gerai pažįstu vaikiną, tai tiesiog pasijuokčiau ir man būtų 'dzin'. Jeigu pirmas pasimatymas - tada nebūtų labai jauku.
Nesijausčiau keistai, nes tai visai normali spalva ir šiais laikais vaikinai taip pat mėgsta spalvas, kurios anksčiau buvo priskiriamos tik moterims.
Nes nematau tame nieko blogo. Kiekvienas turi savo stilių, mėgstamas spalvas ir t.t.
Manęs neglumintų tai, jog vaikinas nebijo dėl savo vyriškumo dėl kažkokios spalvos. Tai kaip tik parodo jo pasitikėjimą savimi.
Spalvos neturi lyties; šį konstruktą (kuris mano galva yra visiška nesąmonė) sugalvojo visuomenė. Sudėliojant daiktus į atskirus stalčius yra paprasčiau juos rasti, nes viskas aišku ir tvarkinga; tokiu pat principu žmonės yra skirstomi į grupeles (pasitelkiant būtent tokius spalvų, darbų pasiskirstymo ir t.t. konceptus) nes šitaip visuomenei yra paprasčiau įtvirtinti savo valdžią, autoritetą, kanoninį mąstymą ir priversti žmones jam paklusti.
Man gražu rožinė spalva. Skoningai panaudota ji tinka. O su lytiškumo klausimu nė kiek nesikerta. Japonijoje rožinė spalva kaip tik simbolizuoja vyrškumą. Tai priklauso nuo tradicijų.