Lietuvos švietimo finansavimas

Kokios jūsų manymų svarbiausios švietimo finansavimo problemos?

  1. Keliskart mažesnis, nei reikėtų, finansavimas
  2. Valstybės negebėjimas sukurti sistemingo, kitų šalių praktika paremto plano, kurio būtų užtikrintai laikomasi.
  3. Universiteto dėstytojų nepakankami atlyginimai. Mokytojų ir dėstytojų dideli darbo krūviai, kas atsiliepia mokymo/dėstymo kokybei.
  4. Galėtų visi gauti nemokamas studijas
  5. Mažos algos auklėtojoms darželiuose ir blogiau dažiurimi vaikai. Reikėtų atsižvelgti į didesnę darželių statybą,kad išvengti eilių savivaldybėje.
  6. Mažai skyria lėšų nemokamoms vietoms studijuoti.
  7. Krepšelis. Mokyklos turi kovoti dėl mokinių, ir priima mokinius, kurie turėtų mokintis profesinėse mokyklose.
  8. finansavimas labai minimalus
  9. Nusipjati , I vaiku ateiti. Vaikas neskaitomas kaip visuomenes ateitis , visiskai nera verte -valstybej ji neatizvege i savo ateiti
  10. Lėšų paskirstymo politika neturi praktiškai nieko bendro su realiai besikeičiančią situaciją. Finansavimas tam tikrame sektoriuje atsiranda tik praėjus pro visas biurokratines stichijas.
  11. Vien tai, kad svietimo ministerija nera viena is prioritetiniu ministeriju Lietuvoje daug pasako. Taip pat aisku nemanau, kad paskirti pinigai yra efektyviai isnaudojami. (ant moderniu mokymo metodu, technologiju idiegimo i mokymo procesa, uzklasines veiklos prieinamuma kiekvienam)
  12. Mazai moksliniu tyrimu ir eksperimentines pletros finansavimo
  13. Per maži mojytojų ir dėstytojų atlyginimai kenkia mokymo kokybei
  14. Valstybe nefinansuoja austaji moksla.
  15. Nepakankamas aukštojo išsilavinimo finansavimas
  16. Nepakanka lėšų
  17. Nepakankamai mokymo priemonių(vadovėlių, pratybų), jos turėtų būt moksleiviams nemokamos. Per mažai lengvatų moksleiviams ir studentams. Moksleiviams(bent jau pradinukams) reiktų nemokamo maitinimo Teūksta nemokamų darželių
  18. mažas studentų finansavimas
  19. LEU universiteto ateityje finansavimas beveik puse specialybiu bus nutrauktas ko pasekoje universiteto ateitis neaiski...
  20. -
  21. Nuolatinės reformos ir maži atlyginimai
  22. .
  23. -
  24. Trūksta darželiuose vietų (trūksta naujų darželių), mokytojų atlyginimai
  25. Pinigų stoka
  26. Mažai valstybės finansuojamų vietų Magistro studijų pakopai.
  27. Esmė tame, kad daug mokymuisi skirtų priemonių reikia pirktis pačiam (ne visi turi galimybių). Ne visi gali mokėti už aukštąjį mokslą, nes neturi pakankamai lėšų, sunkiau pragyventi atvykusiems į didmiestį.
  28. Per mazai skiriama finansavimo,
  29. Neracionalus lėšų paskirstymas, dėl ko sistema netobuleja. Pvz.; jeigu valstybė investuotų daugiau į kūno lavinimo pamokas, didindama jų skaičių per savaitę ir imdamasi progrmos kineziterapijos pagrindu (teisingas stovėjimas, sėdėjimas, kvėpavimas ir t.t.) mažiau pinigų būtų išleidžiama vėliau pacientų gydymui, vystytųsi daugiau sveikų jaunuolių
  30. mažos stipendijos arba net neskiria, nors vidurkis 9
  31. Per mažai dėmesio kreipiama į po pamokinį ugdymą
  32. Per mažai pinigų skiriama popamokinei mokinių veiklai. Aukštasis mokslas turi būti arba visiškai nemokamas arba už jį turi mokėti visi studentai.
  33. Neskaidrus lesu paskirstymas
  34. Popamokinė veikla nustumiama į šalį, taip pat gana maži mokytojų atlyginimai, todėl geri moktyojai renkasi didesnį etatą ir išauga darbo krūvis palyginus su kitais mokytojais.
  35. Nepakankamai investuojama į pedagogų kompetencijos kelimą
  36. Profesinės mokyklos ir kolegijos gauna didelį kiekį pinigų ir jų efektyviai nepanaudoja. Tas pats galioja ir kai kuriems universitetams (nekalbu apie VU, KTU, LSMU)
  37. Viskas mokoma teoriškai, bet praktikos beveik nėra.
  38. Trūksta finansavimo neformaliojo ugdymo atZvilgiu, bet kitos sritys, mano manymu yra pakankamai gerai finansuojamos
  39. Neužtenka pinigų palaikyti ikimokyklines įstaigas (jų remontas, papildomos prekės, žaislai, kvalifikuotų darbuotojų algoms paaukštinimas). Kita aktuali problema,tai aukštųjų mokyklų finansavimas. Deja, bet universitetai gauna nepakankamai pibigų studentų stipendijoms, dėl to,studentai nėra motyvuoti gauti stipendiją 50Eurų, jie eina dirbti ir taip sumažėja mokymosi lygis. Jeigu stibendija už gerą vidurkį būtų 300eurų ir studentas galėtų nebedirbdamas iš tų lėšų gyventi, tai ir mokymosi lygis padidėtų, bei būsimieji specialistai būtų geriau kvalifikuoti.
  40. Nėra užtikrinamas socialinis rėmimas studentams, todėl dažnas renkasi darbą ir šalia studijuoja. Turėtų vykti atvirkščiai.
  41. Netinkamai paskyrstitos lesos.
  42. Aukštasis mokslas turi būti labiau pasiekiamas visiems norintiems. Kainos turi būti "įkandamos" eiliniam studentui.
  43. nepakanka lėšų naujai mokymo medžiagai
  44. Per mazas finansavimas
  45. Netinkamas liesu paskirstymas
  46. Atlyginimai mokytojams yra per maži, todėl į edukologinį universtetą įstoja blogiausi studentai
  47. nefinansuojamos papildomos praktinės veiklos, užklasinė veikla
  48. Nežinau, bet nu kaip tu manai, ar tavo kolegos studentai yra pakankamai įsigilinę į šitą sritį, kad galėtų spręsti, finansavimas pakankamas ar ne? Ar nebūtų geriau paimti porą interviu iš Švietimo ministerijos darbuotojų, kurie, iš patirties žinau, yra geranoriški ir sutinka skirti savo laiką? Nu tai finansavimo viena iš probleminių sričių gal ta, kad niekas neaiškina universitetuose tyrimų metodologijos. .
  49. Neefektyvus mokyklų tinklas, menkas finansavimas, nepasiteisinęs krepšelio modelis.
  50. Nekompetitengumas bei labai siauras politiku mastymas svietimo atzvilgiu.
  51. Mažos mokytojų, dėstytojų algos, dėl to protingi žmonės atsisako užsiimti šia veikla.
  52. Kai kuriuose moyklose vis dar seni stalai, kompiuteriai. Aukštuose mokyklose maža stipendija, sunku studentui išgyventi. Mokytoju alga mažai, pedagogai neturi motyvacijos dirbti ir kenčia mokiniai
  53. Švietimui skiriamas finansavimas galėtų būti pakankamas, jei lėšų įsisavinimas būtų efektyvus. 1) didelis aukštųjų mokyklų skaičius neleidžia kurti kokybiškų mokslo centrų, taikyti modernias, šiuolaikiškas technologijas, nes nors šiai sričiai skiriama daug pinigų, lėšos yra išskirstomos dideliam aukštųjų mokyklų skaičiui. 2) ne visos savivaldybesiteikia pakankamą paramą individualiems darželiams, todėl atsiranda problemų ties kokybės ir kainos santykiu, mažėja konkurencija, kuri galėtų skatinti spartų ikimokyklinio ugdymo tobulėjimą. 3) Mokyklų tinklas nėra galutinai optimizuotos, todėl didelė dalis pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui skiriamų lėšų tenka administracinėms išlaidoms (patalpų išlaikymui, administracijos atlyginimams ir pan.), ne visada išlaikant kokybę. Administracinių išlaidų mažinimas galėtų prisidėti prie mokytojų atlyginimų didinimo, inventoriaus atnaujinimo ir pan. 4) Neformalaus ugdymo finansavimo sistema - ydinga. Mokyklose vykstanti užklasinė veikla (įvairūs būreliai), kurie yra finansuojami iš mokinio krepšelio, dažnai yra tik butaforiniai, veikia "tik ant popieriaus" arba iš vis neveikia. Taip pat stinga pasitikėjimo NVO vykdomomis neformalaus ugdymo programomis.
  54. Nekorektiškas paskirstymas
  55. daug
  56. Valstybė skiria per mažai VF vietų aukštosiose mokyklose, taip pat ikimokyklinukams ir pradinukams
  57. .
  58. Neveikianti rotacija bei naujo įstatymo priimant rotaciją netikslingumas, kadangi nėra supranatam sistema
  59. Nesumaniai išnaudojamos lėšos.
  60. Žemi pedagogų atlyginimai, dėl kurių vis mažiau žmonių dirba šį darbą ir, galiausiai, mokytojos darbas praranda susidomėjimą.