Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų integracija į darbo rinką
kita:
per daug tų, kurių nereikia (pvz., kam tiek vadybininkių..?), per mažai tų, kurių reikia
Lietuvos aukštosios mokyklos parengia ne "aukštos kvalifikacijos specialistų", o per daug aukštojo mokslo diplomą įgijusių darbo rinkos dalyvių. Nekalbu apie medikus, mokslininkus (pvz., fizikus, molekulinės biologijos ir t.t.), o vadybininkus, teisininkus, pedagogus ir t.t., kurie stoja pagal rinkoje vyraujančias tendencijas, prestižą, tėvų patarimus ar kur lengviau įstoti. Paradoksai - pardavėjos "su aukštuoju", kuri jaučia nepasitenkinimą darbu, dirba tik todėl, kad neranda jos poreikisu atitinkančio darbo, tačiau jaučiasi "per gera" darbui, nes turi "diplomą, į kurį sukišo ... Lt" ir nėra motyvuota gerai dirbti.
Aukšta kvalifikacija pasiekiama tik tam tikrose srityse. Tad šių specialistų per mažai.
Kai kurių specialybių per daug, kitų per mažai, o ir kvalifikacija ne visada atitinka darbo rinkos poreikius.
nežinau
Aukštosios įteikia daug diplomų, bet ar jos parengia specialistus - negaliu drąsiai teigti.
Nepakankamai parengia, kad jaunas specialistas galėtų laisvai integruotis į darbo rinką. Pavyzdžiui, dauguma universitetų studentams į galvas "kemša" sausas teorines žinias, kurios neturi visiškai jokios naudos darbe. Darbdavys dažniausiai ieško darbuotojo, "pasikausčiusio" patirtimi ir praktiniais įgūdžiais, o ne visiškai nereikšminga universitetine teorija.
Neturiu nuomonės
neatitinka rinkos poreikiu parengtieji
Svarbu ne kiekybe, o kokybe. Priklauso nuo specialybes, su manaja kazkas tikrai negerai. Paversti knygu ziurkemis neturetu buti universiteto tikslas.