Ar pritartumėte, tokiam kapaviečių modeliui: visų vienodi paminklai, kuriuose iškalti misusiojo duomenys ir pasėta žolytė,o artimieji prieš laidojant į tokio tipo kapavietę pasirašytų dokumentą, draudžiantį sodinti bet kokį augalą? Žolytę šienautų ir sudegusias žvakutes, nuvytusias gėles nurinktų kapų darbuotojas.
kam ta žolė,jei galima skalda naudot
manau kad turetu buti ir tas ir kitas variantai.qalbut vienose kapinese viskas vienodai,o kitose darai viska kaip nori
Nesutinku, kapavietė turi atitikti palaidotojo norą, o ne universalų reglamentą ar laidojančiojo nuomonę
Sutinku, nes nebus "misraines"
Sutikciau, bet vietoj zolytes galetu buti kokios gelytes pasodintos
Sutikčiau ne todėl, kad tai būtų galimybė nusimesti nuo savęs pareigą tvarkyti kapus, sodinti gėles, bet todėl, kad tuomet nebūtų kažkokios nelygybės ir begali bjauraus dalyko, kuris, gail, pas mus labai paplits - žmonės stengiasi kuo gražiau ir orginaliau sutvarkyti kapus, užsako didžiulius paminklus, vien tam, kad pasirodyti prieš kitus, gaila, tačiau ne visi turi tiek galimybių.
Sutinku, nes nebūtų konkurencijos ir lyginimo kieno kapas gražesnis, tačiau manau, kad tarp skirtingų lengviau nepasimesti.
as tai noreciau,kad visus laidotu stacius. taip sutaupytume vietos. be to, tik iki puses-butu paminklas. O jei dar sukabintume rankutemis- jau ir via tvorele!
Per daug leidziamasi i krastutinumus. Mazai pasirinkimo variantu. Abu man netinka. Noriu, kad butu tvarkinga, taciau turi buti ir kazkokia indvidualumo...
Paminklai galėtų skirtis (būtų galimybė atskleisti individualias mirusiojo savybes, skonį), o lygi ir vienoda žolė - puiki mintis. Jokių piktžolėm apžėlusių ir kitus kapus užgožiančių "darželių".