Kūrybinių metodų taikymo galimybės nerimo prevencijai ir emocinės sveikatos stiprinimui

28. Ar kūrybiniai metodai turėtų būti įtraukti į švietimo, terapines sveikatos programas kaip emocinės sveikatos stiprinimo priemonė ir kodėl taip manote?

  1. Taip, daugelis nesusimąsto kokią naudą tai teikia, kol nėra paskatinami užsiimti viena ar kita veikla.
  2. Manau kad taip, labai daug žmonių nemoka susitvarkyti su savo emocijomis, o kurybiniai metodai su tuo labai padeda
  3. Taip, nes emocinės sveikatos priežiūrai teikiama per mažai dėmesio apskritai
  4. Taip
  5. Taip, ypač paaugliams. Nes jie nėra linkę komunikuoti apie nerimą, išsipasakoti artimiesiems ar eiti pas specialistus. Daugeliui vis dar trūksta emocinio intelekto, nes trūksta gyvenimiškos patirties suprasti, kad kai kurie veiksmai gali sukelti nerimą aplinkos žmonėms. Terapijos būtų puikus būdas nekaupti tiek daug emocinio “bagažo”.
  6. Žinoma, tai svarbu emocinei būklei, gal daugiau žmonių būtų maźiau depresyvūs
  7. Taip, nes daug zmoniu, yoac jaunimas, šiuo metu patyria emocines sveikatos sutrikimus ir daznai net negali prisipazinti
  8. Taip, nes žmogaus emocinė būsena itin svarbi, ypatingai šiais, pilnais technologijų, iškreiptos soc. medijų laikais.
  9. Taip, jaunas zmogus ypac susiduria su emocinem krizem/nerimu, manau kurybiniai metodai padetu “isgyventi” ta etapa
  10. Taip, butent del to, kad tai is tikruju padeda, tik reikia atrasti savo terpe ir veikla, kuri patinka.
  11. Taip😊
  12. Taip
  13. Taip. Tai galėtų būti gera alternatyva uždariems žmonėms (kurie vengia atvirų diskusijų konsultacijose), sutrikimų turintiems, kuriems sunku išreikšti save + skeptikams, kurie netiki psichoterapija, kaip naujas nestigmatizuotas būdas atsipalaidavimui.
  14. Taip
  15. Manau, kad tokie metodai galėtų būti įtraukti kaip papildoma opcija, kadangi jie nėra veiksmingi visiems.
  16. 100% nes tai suteikia žinių kaip galima kovoti su nerimu, stiprinti savo emocinę sveikatą.
  17. Neturiu nuomonės.
  18. Taip, padėtų lavinti emocinį intelektą
  19. Taip :) turėtume skatinti kūrybiškumą apskritai. O mokytis net ir paprasčiausiais būdais padėti dirbti su nerimu reikėtų nuo pat mokyklos.
  20. Taip, nes žmonės galėtu savarankiškai taikyti kūrybinius metodus jiems patogiu laiku.
  21. Taip nes padeda atsiriboti nuo pasaulio ir gali labiau susikaupti
  22. Manau, kad turėtų. Kad turintys sunkumų žmonės galėtų būti supažindinti su tokiais metodais, o atda jau patys žinotų, ar jiems padeda ar ne.
  23. Manau, kad kūrybiniai metodai turėtų tapti oficialia švietimo programų dalimi ir žmonės nuo jauno amžiaus gebėtų išmokti naudotis šiais metodais. Tai turėtų būti ne popamokinė veikla / būreliai, o tapti reguliariais kasdieniais užsiėmimais pamokų tarpuose. Tokios veiklos neturėtų būti vertinamos pažymiais (ar apskritai bet kokiais vertinimo kriterijais), nes jų pagrindinis tikslas yra suteikti galimybes žmogui sumažinti nerimą ir tuo pačiu be spaudimo atrasti individualius pomėgius, kurie asmeniui yra priimtini ir veiksmingi stiprinant emocinę sveikatą.
  24. Taip, manau turi būti įtraukti, nes kūrybinė veikla tikrai veikia ir labai prisideda prie emocinės sveikatos stiprinimo.
  25. Manyčiau, kad tai neturėtų būti privaloma, jeigu bus sudaryta galimybė rinktis, kodėl gi ne. Vis dėl, nevisiems gali prireikti šitų priemonių, nevisi patyria nerimą, ar turi savo būdus nusiraminimui ir kitų nenoriu jau priimti. Na kažkas tokio.
  26. Taip. Praplėstų akiratį, leistų pažvelgti į situaciją iš kitos perspektyvos, lavintų, ugdytų gebėjimus
  27. Turėtų būti įtraukti, kad lavintų žmonių mąstymą ir praplėstų akiratį
  28. -
  29. Tikriausiai. Priklausoma nuo žmogaus žemos savivertės ir pasitikėjimo savimi.
  30. Taip, jei butu įrodytas jų poveikis moksliškai
  31. Taip, būtinai. Nes tai akivaizdus būdas gerinti emocinę sveikatą.
  32. Taip. Kuo daugiau priemonių emocinei sveikatai gerinti, tuo didesnė tikimybė pasveikti daugeliui žmonių.
  33. Taip, nes yra mažinantys nerimą.
  34. Taip!
  35. Taip
  36. Taip, kūrybiniai metodai turi būti įtraukti į šias programas, nes jie padeda mokytis ir tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų, jie teigiamai veikia emocinę sveikatą, padeda realizuoti ir pažinti save kaip asmenybę.
  37. Taip, vertinga skirtingiems žmonėms parodyti galimybes, kurių galbūt patys nerastų
  38. Taip, nes tokia gyjimo praktika dar nėra taip plačiai taikoma.
  39. Manau, kad taip, nes galbūt ne visi geba atrasti, tai kas juos daro emociškai stabilesniais
  40. Taip, nes tai padeda lengviau valdyti emocijas.
  41. Turėtų būti įtraukta tam, kad jauni žmonės kuo anksčiau susipažintų ir sužinotų apie tai.
  42. Manau taip, kadangi žmonės išmokę šiuos metodus galėtų juos lengvai taikyti ir už programos ribų
  43. -
  44. -
  45. Turetu but itraukti, tam kad skatintu kitus zmones kaip kitais budais galima iveikti nerima
  46. Taip, tai yra patvirtintas ir taikomas būdas psichoterapijoje, bet ir pati jaučiu, kad anksčiau atradusi šias priemones galbūt lengviau jas taikyčiau, tęstinumo būtų daugiau, tad norisi ateinančiom kartom atrasti ir išbandyti tai ankščiau.
  47. Manau, kad taip. Nes gali atrasti tas kas tau padeda atsipalaiduoti ir galbūt išbandyti įvairių veiklų
  48. neturiu nuomonės
  49. Taip, manau, kad kūrybiniai metodai turėtų būti įtraukti į švietimo ir terapines sveikatos programas kaip emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Kūrybinė veikla – tai ne tik saviraiškos forma, bet ir būdas pažinti save, tvarkytis su emocijomis bei stiprinti psichologinį atsparumą. Ugdymo procese ji gali padėti vaikams ir jaunimui geriau suprasti savo jausmus, kurti saugų emocinį ryšį su aplinka, lavinti empatiją ir socialinius įgūdžius. Terapinėse situacijose kūryba leidžia kalbėti apie tai, kas sunkiai išreiškiama žodžiais – per spalvas, garsus, judesį ar vaizdą. Tokie metodai mažina įtampą, skatina atsipalaidavimą ir suteikia žmonėms įrankių savireguliacijai. Be to, šiuolaikinis gyvenimo tempas ir išaugęs emocinis spaudimas rodo, kad vien tradiciniai būdai ne visada pakankami. Kūrybiniai metodai suteikia alternatyvų kelią stiprinti emocinę gerovę – natūraliai, prieinamai ir prasmingai.