Kūrybinis projektas apie Lietuvos žydus
Sveiki, esame Vilniaus Dizaino Kolegijos, Grafinių komunikacijų dizaino studentai. Darome kūrybinį projektą, kuris bus pristatomas ,,Dizaino savaitės" parodoje, Vilniuje. Kūrybinis projektas yra sukurti ziną (leidinio tipas), kurio tema būtų ,,Lietuvos žydai". Mūsų grupė užsibrėžė tikslą sukurti ziną apie Lietuvos žydų mėgstamiausias, daugiausiai Jiems reiškiančias vietas Lietuvoje. Mums yra įdomu, kokios vietos, Jūsų nuomone, vis dar turi svarbą moderniame šiuolaikiniame Lietuvos gyvenime. Vietovės gali būti betkokios: tai gali būti pastatai, skulptūros, parkai... Bet kas, kur galima apsilankyti. Apklausų pabaigos metu bus atrenkama 10 ryškiausių arba dažniausiai siūlomų vietų ir iš jų kursime leidinį. Ačiū už Jūsų laiką!
Jūsų amžiaus grupė:
Kokia vieta Lietuvoje Jūsų nuomone yra svarbi Lietuvos žydams? (mokyklos, parkai, skulptūros ir pan.)
- Giminių laidojimo vietos, buvusi šeimos nuosavybe - namai.
- Žydų kapinės ir kapavietės
- Vilniaus žydų kvartalas, Panevėžio ir Telšių ješivos, Šiaulių geto teritorija du Frenkelio fabriku ir kt.
- Vilniaus sinagoga
- Senosios žydų kapinės Olandų g.; Užupis; Vilniaus Didžiosios Sinagogos vieta Žydų g. ir žydų kvartalas( Šv. Mykolo g., Skerdyklos g.,Žydų g.) Valstybinis Gaono žydų muziejus. Dar yra Didžiojo ir Mažojo geto teritorijos.
- Šalia kitų žinomų vietų Vilniuje, dar yra paminklas Aiskaudos prototipui daktarui Cemachui Šabadui.
- Panerių memorialas.
- Vilnius
- Restoranas Neringa
- Visi išvardinti variantai
Pakomentuokite, kodėl?
- Nes tai, kas yra asmeniška, yra svarbiausia.
- Būtent per kapinių ir kapaviečių apsaugą žydų kartos išsaugo savo ryšį su Lietuva
- Pagrindiniai žydų maldos namai Lietuvoje
- Senosios žydų kapinės yra svarbi vieta, nes buvo nuniokotos ir akmeninės antkapių plokštės išvežtos bei panaudotos...Užupis nuo berods XVIa.buvo priemestis ir jame gyveno žydai;Žydų kvartalo nelabai kas žino ir kur buvo Vilniaus Didžioji Sinagoga, manau ir nelabai daug kas žino, čia mano nuomonė; Muziejų tikrai verta aplankyti!
- Daktaras įgyvendino projektą „Pieno lašas“ – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, drabužių ir maisto daviniai. Šopeno gatvėje įkurta našlaičių prieglauda. Miestiečių pagarbą ir meilę rodo ir tas faktas, kad daktaro laidotuvių dieną nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių. Žinant, kaip aktyviai C. Šabadas stengėsi padėti vargšams, nenuostabu, kad jis tapo pasakos herojaus – daktaro Aiskaudos prototipu. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašo, kad su daktaru susipažino Vilniuje dar 1912 metais. „Jis buvo maloniausias žmogus, kokį man teko pažinti. Jis gydė vaikus ir vargšus nemokamai. Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, tai jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų“.
- Todėl, kad Holokausto atminimas iki šiol yra kruvina žaizda.
- Didziausia koncentracija buvo
- Susitikimu vieta
- Žmogui svarbi jo istorija bet kokiame aspekte
- Nes ju ten daug .