Kolegijos dėstytojų didaktinės kompetencijos ir mokymo strategijų sąsajos

Gerb. Respondentai,

Esu Vytauto Didžiojo Universiteto, Švietimo akademijos, Profesijos edukologijos studijų programos III kurso magistrantė Lauryna Gružaitė, rašau baigiamąjį darbą tema „Kolegijos dėstytojų didaktinės kompetencijos ir mokymo strategijų sąsajos“. Maloniai prašau Jūsų dalyvauti tyrime, užtruksite apie 10 min.

Apklausa yra anoniminė! Bus naudojami tik apibendrinti tyrimo duomenys.

Kiekvienas Jūsų atsakymas yra labai svarbus, būkite dėmesingi ir nuoširdūs tyrimo dalyviai.

Rezultatai yra prieinami tik autoriui

1. Moteris;2. Vyras.

1. 25 – 35 metai;2. 36 – 46 metai;3. 47 – 57 metai;4. 58 metai ir daugiau.

1. Profesorius;2. Docentas;3. Lektorius;4. Asistentas.

1. Visiškai nepritariu	2. Nepritariu	3. Neturiu nuomonės	4. Pritariu	5. Labai pritariu
Geras dėstytojas – griežtas ir reiklus, nekeičiantis savo nuomonės pagal studentų norus;

Nepataikaujantis studentams, žinantis savo vietą ir vertę dėstytojas visais laikais buvo ir bus labiau gerbiamas

Studentas visada turi jausti nedidelę baimę bendraudamas su dėstytoju. Tai skatina pagarbą ir pastangas mokytis

Dėstytojas formuluoja užduotis ir reikalavimus, o studentas vykdo. Tai laiko patvirtinti santykiai, kuriuos sunku paneigti.

Dėstytojas ir studentai drauge kuria savo bendrabūvio ir mokymosi taisykles: aptaria ir visi jų laikosi.

Studentų norai, siūlymai, prašymai yra orientyrai dėstytojo veiklai planuoti ir tobulinti

Dėstytojas – informacijos perteikėjas, tik perteikiantis savo dalyko žinias, o už savo mokymąsi ir rezultatus yra atsakingas pats studentas.

Dėstytojas – konsultantas ar ekspertas. Studentas į dėstytoją kreipiasi tik susidūręs su jam neįveikiama problema arba norėdamas aptarti gautą rezultatą

1. Niekada	2. Retai	3. Dažnai
Aš pats formuluoju paskaitos ir mokymo tikslus, nes tik aš esu atsakingas, ko išmoks studentai mano paskaitoje

Dėstydamas savo dalyką, keliu vienintelį tikslą – išmokyti studentus konkrečios disciplinos žinių ir specifinių gebėjimų.

Mano manymu, siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas.

Pristatydamas paskaitos tikslus, savo pavyzdžiu paskatinu studentus suformuluoti savo mokymosi tikslus konkrečioje paskaitoje.

Paskelbęs paskaitos temą, liepiu studentams suformuluoti savo mokymosi tikslus ir tik išklausęs studentus formuluoju apibendrintą paskaitos tikslą.

Man svarbu, kad mano dalyką įsisavintų, kad pažymiai būtų kuo geresni. Tad dirbu rimtai ir nepripažįstu jokių „žaidimų“, nukrypimų nuo dalyko aprašo.

Savo dalyką dėstau pagal jau patikrintą modelį, kuris davė gerų mokymosi rezultatų. Nuolatinis pamokos stiliaus, metodo keitimas yra pedagogo, neturinčio savo metodinės vizijos, požymis.

Planuodamas naujų mokslo metų mokymo turinį nesiblaškau, neskubu keisti man žinomų ir įprastų dalykų, kritiškai vertinu naujoves.

Drauge su studentais per pirmąją paskaitą aptariu mokymo planą, išsiaiškiname ir suderiname, ko mokysimės, iš kokių šaltinių, kaip atsiskaitysime, kaip bus vertinama.

Po paskaitų padedu tiems studentams, kuriems sunkiau sekasi mokytis mano dėstomą dalyką: ieškau įdomesnių faktų, rengiu konsultacijas, pašnekesius, pratybas.

Pastebėjau, kad yra dalyko temų, kurios atitinka studentų interesus ir pomėgius, jas aptardami užtrunkame ilgėliau, kol išsiaiškiname, visus studentams rūpimus klausimus.

Mokymo turinį visada derinu ir aptariu su studentais, jie pasiūlo, ko norėtų mokytis. Visada numatau laiko studentų pasiūlytoms temoms analizuoti.

Galvoju apie kiekvieną studentą, tad paskaitos metu tenka darbuotis „keliais frontais“: tą patį aiškinti įvairiais būdais ir iliustruoti skirtingais pavyzdžiais.

Dažnai paskaitoje atskirai dirbu su gabiais, silpnais ir visais kitais (vidutinių gabumų) studentais

Su studentais aiškiai nustatome dalyko turinio įsisavinimo lygį; kiekvienas gali pasirinkti, kokio lygio jis sieks.

Studentams užduotis pateikiu atsižvelgdamas į jų sugebėjimus.

Studentams užduotis pateikiu atsižvelgdamas į jų anksčiau savarankiškai įgytas žinias.

Kiekvieną savarankiškai mokytis norintį ir galintį studentą aprūpinu literatūra, kurioje yra pateiktas mokymosi turinys ir sudarau sąlygas mokytis savarankiškai, t.y. paskiriu konsultacijų ir atsiskaitymo už temas laiką.

Paskaitų metu dažniausiai aiškinu ir nurodau

Paskaitose naudoju vaizdines pateiktis, iliustracijas

Vedu tradicines paskaitas, kuriose studentai dažniausiai klausosi

Atliktas užduotis prašau pristatyti prieš auditoriją

Paskaitos metu daug diskutuojame su studentais

Studentai atlieka grupinius projektus

Paskaitų metu stengiuosi leisti praktiškai veikti studentams, negu tik klausytis.

Paskaitų metu stengiuosi naudoti įvairias šiuolaikines kompiuterines programas

Naudoju problemų sprendimu grįstus metodus (PBL)

Studentams pateikiu kūrybiškumo reikalaujančių užduočių

Skatinu studentus pačius tyrinėti juos dominančią temą.

Rašomam pažymiui įtakos turi bendras studentų (grupės / srauto) pažangumo lygis, tas pats studentas vienoje grupėje gautų gerus pažymius, kitoje – prastus

Būdamas dėstytoju lyginu gerus ir blogus studentus. Geruosius nuolat giriu, prasčiau besimokančius – peikiu ir gėdinu.

Dėstytojo sprendimui, kokį pažymį rašyti, įtakos turi ankstesni studento pažymiai, ankstesnis studento elgesys.

Pažymys ribotai atspindi studento žinias ir gebėjimus, nes studentas „perpranta“ dėstytoją, prisitaiko prie jo stiliaus ir dėl to gauna geresnius pažymius.

Vertinimas orientuotas į procesą. Žemas įvertinimas yra ženklas dėstytojui, kad studentas kažko nesupranta

Rašant pažymius atsižvelgiama į studento pastangas, vertinama padaryta pažanga.

Studentai turėtų būti vertinami tik pagal individualius kriterijus, o ne lyginami su kitais studentais

Studentai gali įvertinti dėstytojo vedamą paskaitą, išsakyti kritines pastabas ir savo siūlymus

Studentai gali rinktis atsiskaitymo už dalyko temą laiką ir būdą.

Studentai įtraukiami į žinių vertinimo procesą: jie dalyvauja aptariant vertinimo kriterijus.

1. Nepritariu	2. Neturiu nuomonės	3. Pritariu
Studentai nemoka mokytis savarankiškai, jiems reikia vedlio

Studentams reikia perteikti neginčytinas tiesas ir faktus. Idėjos, interpretacijos, alternatyvos kolegijinėse studijose netinkamos.

Dėstytojas turi būti instruktorius, padedantis išmokti ir atsiminti

Geras dėstytojas savo darbe remiasi tuo, kas išbandyta, patikrinta laiko. Puldinėjimai prie naujovių tik išmuša iš ritmo.

Mokymo procese užtenka laiko tik žinių perteikimui. Geras dėstytojas nešvaisto laiko eduakciniams „eksperimentams“.

Pagrindinė studentų veikla kolegijoje – pasiruošimas atsakinėti ir laikyti egzaminus.

Dėstytojas yra studentų bičiulis, kuris kantriai dirbdamas sudaro jiems galimybę augti ir tobulėti.

Studentas yra svarbus žinių šaltinis. Auditorijoje svarbu kurti tokias situacijas, kuriose studentai dalintųsi savo idėjomis, supratimu ir t. t. su dėstytoju ir bendramoksliais.

Iš grupės draugų taip pat galima daug išmokti; dėstytojas studentams kiekvieną žmogų atveria kaip žinių šaltinį.

Svarbu, kad dėstytojas ir studentai drauge įsitrauktų į bendrą veiklą, kur jie darbuotųsi greta (taptų lygiaverčiais partneriais).

Dėstytojas vertingomis laiko žinias, kurias studentas įgyja pats (be dėstytojų pagalbos).

Dėstytojas nuolat domisi, ką studentai sužinojo, išmoko, patyrė už kolegijos ribų, sudaro sąlygas jiems atsiskleisti.

Dėstytojas žino, jog tikslą turintis žmogus mokosi labai sparčiai, tad pagrindinis dėstytojo uždavinys – ne žinių perteikimas, o pagalba kiekvienam studentui suformuluoti savus tikslus.

Mokymasis yra efektyvus tada, kai studentai akis į akį susiduria su problema ir bando ją spręsti.

Pats efektyviausias mokymosi būdas tas, kuris leidžia studentams patiems suformuluoti problemą, numatyti veiksmų planą ir pajusti atsakomybę už pasekmes.

Kūrybiškumas klesti tik laisvoje aplinkoje, kur laisvai reiškiama nuomonė, yra galimybę pačiam save įvertinti. Tokių aplinkų kūrimas – pagrindinė dėstytojo veikla.

Studentų sugebėjimai skleidžiasi, kai sudaromos galimybės rinktis veiklos būdus.

1. Pedagoginėse (nuosekliosiose / gretutinėse) studijose;2. Pedagoginių ir psichologinių žinių (anksčiau –120 val.; dabar – 180 val.) kursuose;3. Įvairiuose pedagoginės kvalifikacijos tobulinimo seminaruose4. Profesinėje veikloje (dirbant);

1. Niekada	2. Retai	3. Dažnai
Dalyvauju įvairiuose pedagoginio-didaktinio pobūdžio seminaruose, kursuose

Taikau kvalifikaciniuose renginiuose įgytas žinias ir gebėjimus

Laikas nuo laiko įvardinu savo profesinės veiklos stipriąsias ir tobulintinas sritis

Dalyvauju metodiniuose renginiuose (skaitau paskaitas, pranešimus, vedu seminarus)

1-Labai blogai	2-Blogai	3-Nepatenkinamai	4-Pakankamai patenkinamai	5-Patenkinamai	6-Vidutiniškai	7-Pakankamai gerai	8-Gerai	9-Labai gerai	10-Puikiai
Turiu pakankamai didaktinių žinių ir įgūdžių pedagoginei veiklai

Turiu pakankamai dalykinių žinių ir įgūdžių pedagoginei veiklai

Kolegijos dėstytojų didaktinės kompetencijos ir mokymo strategijų sąsajos

1. Jūsų lytis: ✪

2. Jūsų amžius: ✪

3. Jūsų pedagoginio darbo stažas: ✪

4. Jūsų mokslinis laipsnis: ✪

5. Kokioje Kolegijoje dėstytojaujate ? ✪

6. Kokiai mokslų sričiai priklauso Jūsų dėstomas dalykas? ✪

7. Remdamiesi savo pedagogine patirtimi, įvertinkite dėstytojo darbo stilius. Kuriems teiginiams apie darbo stilių jūs pritariate (taip dirbate), o kuriems nepritariate (taip niekada nedirbate)? ✪

8. Kaip dažnai taikote šias didaktines veiklas? Kiek pateikti teiginiai apie didaktines veiklas tinka / netinka jūsų pedagoginei patirčiai apibūdinti? ✪

9. Ar pritariate / ar nepritariate pateiktiems teiginiams apie mokymo strategijas? Atsakykite reflektuodami savo pedagoginę veiklą. (pažymėkite Jums tinkantį vertinimą kiekvienoje eilutėje) ✪

10. Kur įgijote didaktinę kompetenciją ? ✪

11. Kaip tobulinate savo didaktines kompetencijas ? ✪

12. Kaip tobulinate didaktinę kompetenciją ?

13. Kaip vertinate savo didaktinę ir dalykinę kompetencijas ? ✪