Kokia nuomonė, apie šeimas auginančias neįgalų vaiką?

nezinau, tai turbut reikia paciam pajausti, kad suprastum

Vidinius prieštaravimus

ivairius,nevilti,susitakyma su padetim,nerima,galu gale ir dziaugsma,jis juk gyvas

Manau, kad viskas viduje yra labai susipainioję. Yra ir džiaugsmo, bet yra ir liūdesio, kaltės jausmo, kas pastoviai užgožia laimę...

Meilę, beje labai didelę, savo vaikeliui

Manau mamoms tikrai skaudu del savo vaikiukiu, bet ir jos dziaugiasi del kiekvieno ju pasekimo ir buna laimingos matydamos savo vaikiukus laimingus.

kaltės jausmą, kad taip visų pirma atsitiko. Liūdesį, nuoskaudas, nepilnavertiškumą, baimę dėl ateities.

ivairius,nuo neapykantos iki neapsakomos meiles

skausmą ir neviltį

Mano manymu pirmiausiai ieško atsakymo į klausimą KODĖL taip atsitiko?

Geda, pykti "kodel man", nuoskaida "ka padariau ne taip".

baimę dėl ateities,dėl pinigų stygiaus.

manau, kad visokius ir labai dvejopus

baisu, kad niekuo negali pagelbeti savo mazyliui

Baime, del vaiko ateities, rupesti, kad juo rupintis reikia visa laika ir visa gyvenima, pamirstant darbus, nekalbant apie linksmybes. Ligu ir sveikatos negalavimu baimes.

Labai priestaringus, nori apsaugoti toki vaikeli nuo pasaulio, o tuo paciu stengiasi kad jie nebutu atstumti to paties pasaulio.

Sumisima, baime, rupesti?

išpradžių šoką, poto pyktį, o toliau ilgalaikį susitaikymo su esama padėtimi gedėjimo procesą. Kiek ilgai tai užtruks priklauso nuo asmens psichikos. Po šio periodo atsiranda viltis ir noras pamatyti kažką gero šioje situacijoje. Jei dažnai galvoja apie dievo neteisybę, depresija garantuota.