Kokia nuomonė, apie šeimas auginančias neįgalų vaiką?

tai nezinoma ir baisu

U=uojauta, gailestis, pagarba

uzuojauta

Pirmiausia pasidaro gaila. Vis tik matydamas kažkokią negalią, negali užsimerkti.. Kartais norisi padėti, bet nežinai, kaip.

Vaikui reikėtų bendrauti su kitais vaikais, dažniau išeiti į visuomenę

Man labai gaila tokiu vaikuciu. O tokia seima turetu nepaluzti ir seimos nariai palaikyti vienas kita.

Nekyla jokių minčių

turiu pusseseryte,man su ja bendraut labai smagu,jai vos 4m o as jau savo 2 kudikius turiu,paliginus,ji daug nuosirdesne ir isradingesne nei maniskai

gailestis

Vaikelis atejo i Šeimą ir jį reikia priimti. Tokia Šeimos paskirtis ir tokia lemtis.

šeimos situacija aišku baisi psichologine ir finansine prasme,o vaiko gaila

linkiu jiems didelės stiprybės

kad myleciau savo vaika, kad ir koks jis butu

Liudna, kai vaikuciai serga, o ypac, jei mazylis neigalus ir negali patirti visko, ka gali sveiki vaikai. Mintys liudnos, nes norisi padeti vaikui, o suvoki, jog tai neimanoma...

Isbandymus Dievas siuncia tik stipriausiems ir kiekvienas toks atvejis privercia susimastyti kad taip gali atsitikti bet kurioje seimoje.

-

čia juk tik kūno negalia, o vidus juk gali būti ir labai turtingas. Protinės negalios vaikai kituokie pamąstymuose, bet jie ilgai būna trimečiais vaikais, neptiklausomai nuo amžiaus.Šeima turi tai suprasti ir psichologo pagalba būtina. Užsidarymas tik rodo, kad šeima turi didesnių problemų nei neįgalus vaikas.