Dažnas mokytojas rūpinasi daugiau savo, kaip metodiniko ar eksperto pasiekimais, nei gera vaiko savijauta. Mano rodos, kad geriausi mokytojai dažnai yra be pedagoginio vardo, nes sugeba įdomiai, geranoriškai, šiltai vesti pamokas taip, kad vaikas nori eiti į mokyklą ir susitikti tą mokytoją, nori ruošti pamokas, sako, kad šis dalykas jam įdomus, nes mokytoja gera.
Kad jie bus kūrybingi, sąmoningi savo darbe, ramūs dėl savo ateities.
Kad vaikus auklėtų dorais žmonėmis.
Bendradarbiavimo
vel gi, ne is mokytoju tikiuosi, o is sistemos. Kad bus ugdoma atsakomybe. Integruotinus vaikus as suprantu, kaip vaikus su viena ar kita fizine negalia, kuriems reikia siek tiek daugiau ar kitokio demesio, ar pagalbos, bet ne agresyvius , nevaldomus vaikus, kurie labai greitai pajute savo nebaudziamuma, terorizuoja mokinius ir mokytojus, trugdydami mokymo procesui , o visa sistema savo neveiksnumu ir pataikavimu jiems prisideda prie vertybiu iskraipymo.
Kompetencijos
Kvalifikacijos.
pagarbos
tolerancijos
meilės savo darbui
Noro būti geresniu žmogum, aktyvumo.
Tikiuosi, kad neskirstys klasėje vaikų į "gerus" ir "blogus" (o stengsis stebėti, suprasti ir padėti vaikui išspręsti iškilusias problemas, į tai įtrauks ir tėvus). Kad kiekviename vaike pastebės vertingų, gerų dalykų. Nesieks tik akademinių žinių rezultato, o sukurs klasėje šiltą, draugišką atmosferą. Ir kad kiekvieną vaiką išmokins pastebėti koks jis yra išskirtinis, įdomus, kuom jis išskirtininis ir įdomus. Kad paklusnumas nebūtų labiausiai vertinama mokinio savybė. Taip pat kad būtų kūrybingi ir tą kūrybiškumą skatintų vaikuose; bent jau neslopintų jo...